Ingrida Šimonytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lietuvis999 (aptarimas | indėlis)
1 769 keitimai
→‎Vizitai, išvykos ir priėmimai: Trivaliatui - trinu :DDDD
Lietuvis999 (aptarimas | indėlis)
1 769 keitimai
panaikinti nereikalingi nacionalinių vizitų "elementai", atsižvelgiant į kritiką.
Eilutė 130: Eilutė 130:


„Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente.“.''<small>(iš Tarptautinio Kalinausko forumo kalbos)</small>''</blockquote>
„Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente.“.''<small>(iš Tarptautinio Kalinausko forumo kalbos)</small>''</blockquote>

=== Vizitai, išvykos ir priėmimai ===
==== Nacionaliniai vizitai ir išvykos ''(už Vilniaus ribų)'' ====

*2021 m. balandžio 16 d. vyko į [[Nemenčinė|Nemenčinę]], [[Švenčionys|Švenčionis]] ir [[Visaginas|Visaginą]], susitiko su rajonų merais [[Marija Rekst]], [[Rimantas Klipčius|Rimantu Klipčiumi]] ir [[Erlandas Galaguz|Erlandu Galaguzu]], taip pat lankėsi vakcinavimo centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su medikais, pedagogais, policininkais.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-pastarosiomis-dienomis-vakcinavimas-rytu-lietuvoje-vyksta-sparciau Premjerė: pastarosiomis dienomis vakcinavimas Rytų Lietuvoje vyksta sparčiau]</ref>
*2021 m. balandžio 23 d. vyko į [[Trakai|Trakų]], [[Elektrėnai|Elektrėnų]] ir [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] savivaldybes, susitiko su merais [[Edita Rudelienė|Edita Rudeliene]], [[Kęstutis Vaitukaitis|Kęstučiu Vaitukaičiu]], [[Vytenis Tomkus|Vyteniu Tomkumi]], apžiūrėjo vakcinacijos centrus ir vietas, kuriose planuojama masinė vakcinacija nuo [[COVID-19]], ir nuotoliniu būdu susitiko su medikų, pedagogų bei policijos atstovais.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybes-laukia-daugiau-vakcinu Savivaldybės laukia daugiau vakcinų]</ref>
*2021 m. gegužės 7 d. aplankė Šilutės rajone esantį [[Macikai|Macikų lagerių kompleksą]] ir pagerbė [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] bei totalitarinių režimų aukų atminimą.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/premjere-pagerbe-antrojo-pasaulinio-karo-ir-totalitariniu-rezimu-auku-atminima Premjerė pagerbė Antrojo pasaulinio karo ir totalitarinių režimų aukų atminimą]</ref> Vėliau vyko į [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Skuodas|Skuodą]] ir [[Plungė|Plungę]], susitiko su rajonų merais [[Vytautas Grubliauskas|Vytautu Grubliausku]], [[Petras Pušinskas|Petru Pušinsku]], [[Audrius Klišonis|Audriumi Klišoniu]], domėjosi vakcinavimo procesu. Apie vakcinacijos eigą nuotoliniu būdu diskutuota su Plungės ir Skuodo policijos, švietimo sistemos darbuotojų ir gydytojų bendruomenėmis.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/susitikimuose-vakaru-lietuvoje-premjere-akcentavo-vakcinavimo-svarba Susitikimuose Vakarų Lietuvoje premjerė akcentavo vakcinavimo svarbą]</ref> Tai pat dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ [[Klaipėdos piliavietė|Klaipėdos piliavietėje]], susitiko su „The Ocean Race“ komanda.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/premjere-zaliasis-kursas-vienas-is-svarbiausiu-sios-vyriausybes-prioritetu Premjerė: žaliasis kursas – vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų]</ref>

==== Vizitai į užsienį ====
Su įvairių šalių lyderiais ji kalbėjosi nuotoliniu būdu.
{| class="wikitable"
|+
! colspan="4" |Vizitai į užsienį
|-
!Data
!Šalis
!Mi'''estas'''
!Pastabos
|-
|2021 m. birželio 3 d.
|{{flag|Belgija}}
|[[Briuselis]]
|susitiks su [[Europos Vadovų Taryba|Europos Vadovų Tarybos]] pirmininku [[Charles'iu Micheliu]], [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] pirmininke [[Ursula von der Leyen]],

[[Europos liaudies partija|Europos liaudies partijos]] frakcijos [[Europos Parlamentas|Europos Parlamente]] Pirmininku [[Manfred Weber|Manfredu Weberiu]], [[NATO]] generaliniu sekretoriumi [[Jens Stoltenberg|Jensu Stoltenbergu]], Europos Parlamento pirmininku [[David Sassoli|Davidu Sassoli]].
|}

==== Priimtos šalių delegacijos ====
* 2021 m. sausio 26 d.: {{flag|Vatikanas}}, lankėsi [[Apaštališkasis legatas|apaštalinis nuncijus]] arkivyskupas dr. Petaras Rajičius.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-susitiko-su-apastaliniu-nuncijumi-p-rajiciumi Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi P. Rajičiumi]</ref>
* 2021 m. sausio 29 d.: {{flag|Baltarusija|1991}}, lankėsi demokratinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja, su kuria aptarė politinę situaciją Baltarusijoje, kalbėjosi apie tolesnę Lietuvos paramą Baltarusijos žmonėms.<ref name=":2">[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-su-sviatlana-cichanouskaja-aptare-situacija-baltarusijoje Premjerė su Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje]</ref>
* 2021 m. kovo 3 d.: {{flag|Estija}}, lankėsi [[Estijos prezidentas|Prezidentė]] [[Kersti Kaljulaid]]. Su ja aptarė pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/aptarti-svarbiausi-lietuvos-ir-estijos-bendradarbiavimo-klausimai Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai]</ref>
* 2021 m. kovo 7 d.: {{flag|Ispanija}}, lankėsi užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya, buvo kalbėta apie pandemijos valdymą bei dvišalių santykių raidą.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/aptartos-lietuvos-ir-ispanijos-bendradarbiavimo-perspektyvos Aptartos Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo perspektyvos]</ref>
* 2021 m. balandžio 23 d.: {{flag|Šiaurės Makedonija}}, lankėsi vicepremjeras Europos reikalams Nikola Dimitrovas, su kuriuo buvo aptarti šios šalies integracijos į [[Europos Sąjunga|ES]] procesai, dvišaliai santykiai.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/aptarti-lietuvos-ir-siaures-makedonijos-santykiai Aptarti Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos santykiai]</ref>
* 2021 m. gegužės 2 d.: {{flag|Lenkija}}, lankėsi Ministras Pirmininkas [[Mateusz Morawiecki|Mateušas Moravieckis]], buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės klausimai. Kartu dalyvavo [[Vilniaus lenkų kultūros namai|Vilniaus lenkų kultūros namų]] rekonstrukcijos (priestato statybos) naujo pastato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-ir-lenkijos-premjerai-geguzes-3-iosios-konstitucijos-jubiliejaus-isvakarese-pabreze-vienybes-svarba Lietuvos ir Lenkijos premjerai Gegužės 3-iosios konstitucijos jubiliejaus išvakarėse pabrėžė vienybės svarbą]</ref>
*2021 m. gegužės 6 d.: {{flag|Europos Sąjunga}} ({{flag|Lietuva}}), lankėsi [[Europos komisaras]] [[Virginijus Sinkevičius]], su kuriuo buvo aptarti Lietuvos prioritetai įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijos.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/aptarti-vyriausybes-numatytu-reformu-prioritetai Aptarti Vyriausybės numatytų reformų prioritetai]</ref>
*2021 m. gegužės 12 d.: {{flag|Armėnija}}, lankėsi Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Araratas Mirzoyanas bei jo vadovaujama parlamentarų delegacija. Buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, demokratinės reformos Armėnijoje, šalies santykiai su ES bei kova su COVID-19.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-isreiske-parama-armenijai-siekiant-demokratiniu-reformu-salyje Premjerė išreiškė paramą Armėnijai siekiant demokratinių reformų šalyje]</ref>
*2021 gegužės 31 d.: {{flag|Europos Sąjunga}}, lankėsi Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. Svečiui buvo pristatytas Lietuvos gyvybės mokslų potencialas.<ref>[https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-es-komisarui-pristate-lietuvos-gyvybes-mokslu-potenciala Premjerė ES komisarui pristatė Lietuvos gyvybės mokslų potencialą]</ref>


== Politinės pažiūros ==
== Politinės pažiūros ==

20:41, 1 birželio 2021 versija

   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Ingrida Šimonytė
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (49 metai)
Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2020 m. gruodžio 11 d. –
dabar
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla ekonomistė, politinė veikėja
Partija Nepriklausoma (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
Alma mater 1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Ingrida Šimonytė
Parašas
Svetainė
www.ingridasimonyte.lt

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė, 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu[1] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. – ekonomikos magistro laipsnį.

Nuo 1997 dirbo Finansų ministerijoje: 1997–1998 m. – Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998–2001 m. – Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002 – 2004 m. – Mokesčių departamento direktorė, 2004–2009 m. – ministerijos sekretorė, 2009 – viceministrė, 2009–2012 m.– Lietuvos Respublikos finansų ministrė (A. Kubiliaus (II) ministrų kabinete).[2] Pradėjus eiti ministrės pareigas, Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 14,7%. Eidama šias pareigas Šimonytė tapo vienu iš taupymo priemonių, kurias vyriausybė įgyvendino siekdama pagerinti Lietuvos ekonomiką, veidų.

2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja.[3] 2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 m. Seimo, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje, jo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė. 2016–2020 m. Audito komiteto pirmininkė.[4]

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.[5]

  • 2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – 21 % (4441).
  • 2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[6] Gegužės 26 d. antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai.[7]

2020 m. spalį vedė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų.[8] 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[9]

Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.[10]

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai

Po 2019 m. Prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[11]

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[12] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[13]

Po rinkimų buvo tikėtasi sudaryti centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Lapkričio 9 d. partijos sėkmingai pasirašė koalicinę sutartį ir delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. Šimonytė paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį. Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[14], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Kabineto sudėtis buvo patvirtinta gruodžio 7 d.[15], Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[16]

Vidaus politika

COVID-19 pandemija

Paskutinis Sauliaus Skvernelio kabineto posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 9 d., dvi dienas prieš naujos Vyriausybės prisiekimą ir darbo pradžią. Tada Šimonytė ragino kadenciją baigiančią Vyriausybę sugriežtinti karantino priemones.[17]

Šimonytės kabinetas prisiekė ir 2020 m. gruodžio 11 d., kai koronaviruso atvejų skaičius siekė 3067. Po dviejų dienų karantinas buvo sugriežtintas.[16][18]

2020 m. gruodžio 27 d. prasidėjo vakcinacijos procesas. Pirmieji vakcinas gavo šalies medikai.[19]

2021 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.[20]

Po daugiau nei mėnesio, karantinas buvo atlaisvintas – atsidarė mažos parduotuvės ir grožio salonai. Vėliau buvo atšauktas ir kaukių devėjimas lauke.[21]

2021 m. kovo 16 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.[22] Kovo 18 d., Europos vaistų agentūra pareiškė, jog „AstraZeneca“ vakcina yra saugi.[23] Kovo 22 d. Šimonytė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo šia vakcina.[24]

Strateginių darbų (projektų) portfelis

Remiantis prioritetiniais Vyriausybės programos darbais, sudarytas Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelis. Vyriausybės kadencijos reformomis Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelyje paskelbti šie penki strateginiai darbai (projektai):[25]

Į Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį taip pat įtrauktas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir dar septyni viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginiai darbai (projektai):[25]

1. Funkcijų peržiūra ir optimalus institucijų tinklas (viešojo valdymo sistema).

2. Viešosios ir administracinės paslaugos (įskaitant jų kokybės užtikrinimą regionuose).

3. Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas.

4. Tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą).

5. Veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema.

6. Saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais ir Astravo atominės elektrinės blokada).

7. Strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra.

Užsienio politika

Baltijos šalys

2021 m. sausio 1 d., Šimonytė vienerių metų kadencijai perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.[26]

Baltarusija

Susitikimo su Sviatlana Cichanouskaja metu, Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva siekia toliau stiprinti spaudimą Baltarusijos režimui ir pasisako ir už ES sankcijų plėtrą.[27]

„ Politinių kalinių išlaisvinimas, represijų pabaiga, laisvi, demokratiški rinkimai – svarbiausi žingsniai, kurių reikalauja baltarusiai. To paties reikalauja Lietuva ir visas demokratinis pasaulis“. (susitikimo su Cichanouskaja metu išsakyta mintis) „Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente.“.(iš Tarptautinio Kalinausko forumo kalbos)

Vizitai, išvykos ir priėmimai

Nacionaliniai vizitai ir išvykos (už Vilniaus ribų)

Vizitai į užsienį

Su įvairių šalių lyderiais ji kalbėjosi nuotoliniu būdu.

Vizitai į užsienį
Data Šalis Miestas Pastabos
2021 m. birželio 3 d. Belgijos vėliava Belgija Briuselis susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen,

Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Pirmininku Manfredu Weberiu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.

Priimtos šalių delegacijos

  • 2021 m. sausio 26 d.: Vatikano vėliava Vatikanas, lankėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Rajičius.[33]
  • 2021 m. sausio 29 d.: Baltarusijos vėliava Baltarusija, lankėsi demokratinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja, su kuria aptarė politinę situaciją Baltarusijoje, kalbėjosi apie tolesnę Lietuvos paramą Baltarusijos žmonėms.[27]
  • 2021 m. kovo 3 d.: Estijos vėliava Estija, lankėsi Prezidentė Kersti Kaljulaid. Su ja aptarė pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes.[34]
  • 2021 m. kovo 7 d.: Ispanijos vėliava Ispanija, lankėsi užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya, buvo kalbėta apie pandemijos valdymą bei dvišalių santykių raidą.[35]
  • 2021 m. balandžio 23 d.: Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija, lankėsi vicepremjeras Europos reikalams Nikola Dimitrovas, su kuriuo buvo aptarti šios šalies integracijos į ES procesai, dvišaliai santykiai.[36]
  • 2021 m. gegužės 2 d.: Lenkijos vėliava Lenkija, lankėsi Ministras Pirmininkas Mateušas Moravieckis, buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės klausimai. Kartu dalyvavo Vilniaus lenkų kultūros namų rekonstrukcijos (priestato statybos) naujo pastato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje.[37]
  • 2021 m. gegužės 6 d.: Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga (Lietuvos vėliava Lietuva), lankėsi Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, su kuriuo buvo aptarti Lietuvos prioritetai įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijos.[38]
  • 2021 m. gegužės 12 d.: Armėnijos vėliava Armėnija, lankėsi Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Araratas Mirzoyanas bei jo vadovaujama parlamentarų delegacija. Buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, demokratinės reformos Armėnijoje, šalies santykiai su ES bei kova su COVID-19.[39]
  • 2021 gegužės 31 d.: Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga, lankėsi Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. Svečiui buvo pristatytas Lietuvos gyvybės mokslų potencialas.[40]

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[41] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[41] Lenkija yra svarbus partneris.[41] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[41]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[42], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[43] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[42]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[44]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[42]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[44]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[45]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[4]

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[46]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ↑ https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
  2. ↑ 1K-1917 Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro skyrimo
  3. ↑ 1K-1506 Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos skyrimo
  4. ↑ 4,0 4,1 https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  5. ↑ Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
  6. ↑ 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  7. ↑ Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  8. ↑ Antakalnio (Nr.3) apygarda
  9. ↑ „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
  10. ↑ Ingrida Šimonytė - Mano Balsas
  11. ↑ I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  12. ↑ VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  13. ↑ VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  14. ↑ Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  15. ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
  16. ↑ 16,0 16,1 Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  17. ↑ Paskutiniame laikinosios Vyriausybės posėdyje S. Skvernelis pratrūko: griežtai atsakė į I. Šimonytės išplatintą pareiškimą
  18. ↑ Ketvirtadienį patvirtinti 3.067 nauji koronaviruso atvejai, mirė 29 žmonės
  19. ↑ Nuo koronaviruso pradėti skiepyti Lietuvos medikai
  20. ↑ NVSC vadovas ministrui pateikė atsakymus dėl neapskaitytų mirčių
  21. ↑ Oficialu: pirmadienį duris atveria dalis parduotuvių, grožio salonai
  22. ↑ Laikinai stabdomas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina
  23. ↑ Europos vaistų agentūros išvada: „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi
  24. ↑ Šalies vadovai paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina
  25. ↑ 25,0 25,1 Sudarytas Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelis
  26. ↑ Prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Tarybai
  27. ↑ 27,0 27,1 Premjerė su Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje
  28. ↑ Premjerė: pastarosiomis dienomis vakcinavimas Rytų Lietuvoje vyksta sparčiau
  29. ↑ Savivaldybės laukia daugiau vakcinų
  30. ↑ Premjerė pagerbė Antrojo pasaulinio karo ir totalitarinių režimų aukų atminimą
  31. ↑ Susitikimuose Vakarų Lietuvoje premjerė akcentavo vakcinavimo svarbą
  32. ↑ Premjerė: žaliasis kursas – vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų
  33. ↑ Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi P. Rajičiumi
  34. ↑ Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai
  35. ↑ Aptartos Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo perspektyvos
  36. ↑ Aptarti Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos santykiai
  37. ↑ Lietuvos ir Lenkijos premjerai Gegužės 3-iosios konstitucijos jubiliejaus išvakarėse pabrėžė vienybės svarbą
  38. ↑ Aptarti Vyriausybės numatytų reformų prioritetai
  39. ↑ Premjerė išreiškė paramą Armėnijai siekiant demokratinių reformų šalyje
  40. ↑ Premjerė ES komisarui pristatė Lietuvos gyvybės mokslų potencialą
  41. ↑ 41,0 41,1 41,2 41,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [1]
  42. ↑ 42,0 42,1 42,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [2]
  43. ↑ Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  44. ↑ 44,0 44,1 Ingrida Šimonytė - Mano balsas
  45. ↑ Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  46. ↑ Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  47. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  48. ↑ 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  49. ↑ Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  50. ↑ „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta 		Lietuvos Respublikos finansų ministrė
2009–2012 m. 		Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis 		Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė

2020–dabar 		Po to:
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ingrida_Šimonytė&oldid=6256090"