Paprastoji selaginelė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. gruodžio|neturi_nuo=2010 m. spalio}} |
|||
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = ''Selaginella selaginoides''}} |
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = ''Selaginella selaginoides''}} |
||
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Selaginella selaginoides a1.jpg|260px]] | caption = Paprastoji selaginelė (''Selaginella selaginoides'')}} |
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Selaginella selaginoides a1.jpg|260px]] | caption = Paprastoji selaginelė (''Selaginella selaginoides'')}} |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 10: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Paprastoji selaginelė''' (''Selaginella selaginoides'') – [[pataisūnai|pataisūnų]] skyriaus [[slepišerainiai|slepišerainių]] klasės daugiametis primityvus sporinis [[induočiai|induotis]]. |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | Labai nedideli, žoliniai augalai, priklausantys sporinių induočių grupei. Panašūs į |
||
== '''Anatomija''' == |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | Iš zigotos (2n, sporofito karta) išsivysto jaunas sporofitas. Jam galutinai subrendus, strobile esančiose mikrosporangėse susiformuoja mikrosporos, o megasporangėse |
||
| ⚫ | Labai nedideli, žoliniai augalai, priklausantys sporinių induočių grupei. Panašūs į [[samana]]s. [[Lapai]] sporofilai išsidėstę spirališkai, žalsvos, gelsvos spalvos, su liežuvėliais. [[Stiebas|Stiebai]] tiesūs. Iš visos ''Selaginellaceae'' šeimos, tik ''Selaginella selaginoides'' kartu su ''S. Deflexa'' rūšimi, neturi rizoforų (šoninių šaknų).<ref name=":0">[https://https://doi.org/10.1640/0002-8444-110.2.58], Schneller, J., & Kessler, M. (2020). Spore dispersal of Selaginella denticulata, S. helvetica, and S. selaginoides, and the significance of heterospory in Selaginellacae. American Fern Journal, 110(2), 58.</ref> |
||
== |
== Anatomija == |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | ''Selaginellaceae'' šeimos atstovai yra heterosporiniai.<ref name=":0" /> Megasporangėse ir mikrosporangėse atitinkamai vystosi megasporos ir mikrosporos, jos išsidėsto po vieną specializuotų lapų sporofilų viršutinėse pusėse, kurie susitelkę strobiluose – sporinėse [[varpa (augalo)|varputėse]] ūglių viršūnėse.<ref name=":1">[Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Meldžiukienė A., Juzėnas S., 2009. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.].</ref> Strobilai yra izofiliniai, kaip ir vegetatyviniai [[ūglis|ūgliai]]. Turi apytakos indus, stelės tipas – protostelė. |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | Iš zigotos (2n, sporofito karta) išsivysto jaunas sporofitas. Jam galutinai subrendus, strobile esančiose mikrosporangėse susiformuoja mikrosporos, o megasporangėse – megasporos. Abiejų tipų [[sporos]] praeina [[mejozė|mejozę]], kurios rezultatas yra atitinkamai – megasporofilai (n) su megasporomis bei mikrosporofilai (n) su mikrosporomis (ties mejoze baigiasi sporofito karta, 2n ir prasideda gametofito karta, n). Iš mikrosporos vystosi vyriškas gametofitas su spermatozoidais, iš megasporos moteriškas su [[archegonė]]je esančia kiaušialąste. Įvyksta susiliejimas, kuris pažymi gametofito kartos pabaigą. Susidaro zigota (2n) ir vėl ciklas kartojasi.<ref>[http://https://doi.org/10.1016/b978-0-12-373972-8.00009-7], TAYLOR, T. (2009). Lycophyta. Biology and Evolution of Fossil Plants, 265–328.</ref> |
||
== Paplitimas == |
|||
| ⚫ | ''Selaginella'' genties atstovai paplitę visame pasaulyje, nuo [[Arktis|Arkties]] ir [[Alpės|Alpių]] regiono iki tropikų ir subtropikų, kur yra gausiausia rūšių įvairovė. Dažniausiai aptinkama ten, kur kalkingas dirvožemis, drėgna, pelkėse, miškuose.<ref>[http://https://bsapubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.3732/ajb.1600288], Weststrand, S., & Korall, P. (2016). A subgeneric classification of Selaginella (Selaginellaceae). American Journal of Botany, 103(12), 2160–2169.</ref> Skirtingai nei daugelis šios genties rūšių, kurios auga [[tropikai|tropikuose]], paprastoji selaginelė yra cirkumpoliarinė arktinė-alpinė rūšis, kurios [[arealas]] prasideda ten, kur baigiasi medžių paplitimo arealas. Vėlyvojo [[Ledynmetis|ledynmečio]] metu iš Lietuvos teritorijos prieš 14 000 metų atsitraukus paskutiniam ledynui, paprastoji selaginelė paplito tuo metu gausių vandens telkinių pakrantėse ir išnyko vėlyvojo driaso metu (10 900–10 000 <sup>14</sup>C metų BP).<ref>[Gaidamavičius A., Aliukonis A., 2008: Girutiškio gamtos rezervato augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. ''Inter-studia humanitatis.'' Nr.8. – Šiauliai. ISSN 1822–1114.]</ref> |
||
| ⚫ | |||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Selagineliniai]] |
[[Kategorija:Selagineliniai]] |
||
13:47, 31 gegužės 2021 versija
| Selaginella selaginoides |
|---|
 Paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides) – pataisūnų skyriaus slepišerainių klasės daugiametis primityvus sporinis induotis.
Morfologija
Labai nedideli, žoliniai augalai, priklausantys sporinių induočių grupei. Panašūs į samanas. Lapai sporofilai išsidėstę spirališkai, žalsvos, gelsvos spalvos, su liežuvėliais. Stiebai tiesūs. Iš visos Selaginellaceae šeimos, tik Selaginella selaginoides kartu su S. Deflexa rūšimi, neturi rizoforų (šoninių šaknų).[1]
Anatomija
Selaginellaceae šeimos atstovai yra heterosporiniai.[1] Megasporangėse ir mikrosporangėse atitinkamai vystosi megasporos ir mikrosporos, jos išsidėsto po vieną specializuotų lapų sporofilų viršutinėse pusėse, kurie susitelkę strobiluose – sporinėse varputėse ūglių viršūnėse.[2] Strobilai yra izofiliniai, kaip ir vegetatyviniai ūgliai. Turi apytakos indus, stelės tipas – protostelė.
Dauginimasis
Dauginasi mega- ir mikrosporomis. Vyrauja sporofito karta. Sporofitas ir gametofitas yra savarankiški organzimai. Gametofitas yra trumpaamžis, vienalytis, mikroskopinis, autotrofinis.[2]
Iš zigotos (2n, sporofito karta) išsivysto jaunas sporofitas. Jam galutinai subrendus, strobile esančiose mikrosporangėse susiformuoja mikrosporos, o megasporangėse – megasporos. Abiejų tipų sporos praeina mejozę, kurios rezultatas yra atitinkamai – megasporofilai (n) su megasporomis bei mikrosporofilai (n) su mikrosporomis (ties mejoze baigiasi sporofito karta, 2n ir prasideda gametofito karta, n). Iš mikrosporos vystosi vyriškas gametofitas su spermatozoidais, iš megasporos moteriškas su archegonėje esančia kiaušialąste. Įvyksta susiliejimas, kuris pažymi gametofito kartos pabaigą. Susidaro zigota (2n) ir vėl ciklas kartojasi.[3]
Paplitimas
Selaginella genties atstovai paplitę visame pasaulyje, nuo Arkties ir Alpių regiono iki tropikų ir subtropikų, kur yra gausiausia rūšių įvairovė. Dažniausiai aptinkama ten, kur kalkingas dirvožemis, drėgna, pelkėse, miškuose.[4] Skirtingai nei daugelis šios genties rūšių, kurios auga tropikuose, paprastoji selaginelė yra cirkumpoliarinė arktinė-alpinė rūšis, kurios arealas prasideda ten, kur baigiasi medžių paplitimo arealas. Vėlyvojo ledynmečio metu iš Lietuvos teritorijos prieš 14 000 metų atsitraukus paskutiniam ledynui, paprastoji selaginelė paplito tuo metu gausių vandens telkinių pakrantėse ir išnyko vėlyvojo driaso metu (10 900–10 000 14C metų BP).[5]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 [1], Schneller, J., & Kessler, M. (2020). Spore dispersal of Selaginella denticulata, S. helvetica, and S. selaginoides, and the significance of heterospory in Selaginellacae. American Fern Journal, 110(2), 58.
- ↑ 2,0 2,1 [Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Meldžiukienė A., Juzėnas S., 2009. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.].
- ↑ [2], TAYLOR, T. (2009). Lycophyta. Biology and Evolution of Fossil Plants, 265–328.
- ↑ [3], Weststrand, S., & Korall, P. (2016). A subgeneric classification of Selaginella (Selaginellaceae). American Journal of Botany, 103(12), 2160–2169.
- ↑ [Gaidamavičius A., Aliukonis A., 2008: Girutiškio gamtos rezervato augalijos raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Inter-studia humanitatis. Nr.8. – Šiauliai. ISSN 1822–1114.]