Valentinas Baltrūnas

Valentinas Baltrūnas
Gimė	1947 m. spalio 20 d. Grinkiškyje Radviliškio r.
Tėvas	Aleksas Baltrūnas
Veikla	geologas

Valentinas Baltrūnas (g. 1947 m. spalio 20 d. Grinkiškyje Radviliškio r.) – geologas.

Biografija

1965 m. baigė Vilniaus I vidurinę mokyklą. 1965–1970 m. studijavo Vilniaus universitete įgydamas geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialybės diplomą. 1970–1980 m. dirbo Kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu ir vyresniuoju geologu geologinio kartografavimo darbuose. Baigęs neakivaizdinę aspirantūrą Geologijos institute 1977 m. apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Kvartero nuogulų ir tarpledynmečių paleogeomorfologija“. 1980–1989 m. – Geologijos instituto Kerno saugyklos ir muziejaus, o 1989–1991 m. Ekogeologijos skyriaus vadovas. 1991–2001 Geologijos instituto direktorius. 1998 m. – monografijos (1995 m.) pagrindu apgynė habilituoto daktaro mokslo laipsnį. 1996–2000 m. – valstybinės mokslo programos „Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė“ („Litosfera“) tarybos pirmininkas. 2002–2010 – Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2008–2009 – Instituto tarybos pirmininkas. 2010–2015 m. – Gamtos tyrimų centro (GTC) Geologijos ir geografijos instituto Kvartero tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, Centro mokslo tarybos narys, pirmininko pavaduotojas. 2003–2016 m. – Lietuvos edukologijos universiteto (buv. Vilniaus pedagoginio universiteto) Geografijos ir turizmo katedros (buv. Bendrosios geografijos katedros) profesorius.

Nuo 2006 m. vadovavo mokslo projektams „Paleoklimatas“, „Kvarteras“, „Ciklas“, „Ledynas“, mokslinėms ekspedicijoms prie dabartinių ledynų Pietvakarių Grenlandijoje (2006, 2007) ir Islandijoje (2012). Mokslo žurnalų „Geologija“ ir „Geografija“, „Journal of environmental engineering and landscape management“, trijų Baltarusijos mokslinių žurnalų redaktorių kolegijų, taip pat Lietuvos gamtos draugijos, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos, Lietuvos mokslininkų ir geologų sąjungų, savaitraščių „Žaliasis pasaulis“ ir „Mokslo Lietuva“ redkolegijų narys. 2014–2018 m. – Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys. 2011–2017 m. – Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ atsakingasis redaktorius. 2011–2018 m. – VU ir GTC jungtinio doktorantūros komiteto darys. 2015 m. Lietuvos mokslų akademijos vardinės akad. J.Dalinkevičiaus premijos laureatas.

Pomėgiai: geopaveldo tyrimas, mokslo populiarinimas žiniasklaidoje ir paskaitose.

Svarbiausi darbai

Paskelbė per 130 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijų. Parašė mokslo populiarinimo knygas „Nešė velnias akmenį“ (bendraautorius, 1980), „Ant geologinio pamato gyvenant“ (1982), „Unikalios Lietuvos vietovės“ (2006), „Lietuva: 101 įdomiausia vieta“ (bendraautorius, 2008), „Lietuvos etnografiniai regionai“ (bendraautorius, 2010), „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ (bendraautorius, 2011); mokymo priemonę „Aplinkos tyrimų metodologija“ (2008), vadovėlį „Lietuvos gamtinė geografija“ (bendraautorius, 2013). Taip pat yra kolektyvinių mokslinių monografijų „Akmens amžius Pietų Lietuvoje“ (2001), „Ar tikrai Raigardas prasmego?“ (2001), „Lietuvos Žemės gelmių raida ir ištekliai“ (2004) sudarytojas ir bendraautorius, knygų „Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija“ (1995), „Stratigraphical subdivision and correlation of Pleistocene deposits in Lithuania“ (2002), „Gamta kaip kultūros šaltinis“ (2003) autorius.