Statusis atgiris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
Tai daugiametis, iki 30 cm aukščio, pataisinių šeimos sporinis visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Šakos stačios, dažnai sudaro tankią puokštę, kurios viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės – spalio mėn. <ref>Lietuvos TSR flora VI, 1980</ref>. [[Spora|Sporos]] smulkios. Sporų ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. (Huperzia selago augalai gemalinius pumpurus produkuoja retai ir negausiai, dažnai tik ekologinio streso sąlygomis. Tačiau atsiradę pumpurai gajūs, gerai vystosi laboratorijoje ir natūraliose augavietėse.<ref>Naujalis J., 1995: Sporiniai induočiai kaip augalo bendrijo komponentai. – Vilnius.</ref>) |
Tai daugiametis, iki 30 cm aukščio, pataisinių šeimos sporinis visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Šakos stačios, dažnai sudaro tankią puokštę, kurios viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės – spalio mėn. <ref>Lietuvos TSR flora VI, 1980</ref>. [[Spora|Sporos]] smulkios. Sporų ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. (Huperzia selago augalai gemalinius pumpurus produkuoja retai ir negausiai, dažnai tik ekologinio streso sąlygomis. Tačiau atsiradę pumpurai gajūs, gerai vystosi laboratorijoje ir natūraliose augavietėse.<ref>Naujalis J., 1995: Sporiniai induočiai kaip augalo bendrijo komponentai. – Vilnius.</ref>) |
||
== |
==Paplitimas== |
||
Auga ūksmėtuose drėgnuose miškuose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis pavieniais kupsteliais arba grupelėmis. Statusis atgiris (Huperzia selago (L.)) nepasižymi dideliu adaptyvumu bei dauginimosi |
Auga ūksmėtuose drėgnuose miškuose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis pavieniais kupsteliais arba grupelėmis. Statusis atgiris (Huperzia selago (L.)) nepasižymi dideliu adaptyvumu bei dauginimosi |
||
sparta. Pasikeitus augavietėse abiotinėms sąlygoms (mikroklimatinės augaviečių destrukcijos, prasidedančios po miško iškirtimo ir biotopų sausėjimo) greitai padeda nykti. |
sparta. Pasikeitus augavietėse abiotinėms sąlygoms (mikroklimatinės augaviečių destrukcijos, prasidedančios po miško iškirtimo ir biotopų sausėjimo) greitai padeda nykti. |
||
00:06, 31 gegužės 2021 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Huperzia selago Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis |
|---|
 Statusis atgiris (Huperzia selago) |
| Mokslinė klasifikacija |
Statusis atgiris (Huperzia selago) – atgirinių (Huperziaceae) šeimos atgirių (Huperzia) genties augalų rūšis. Priklauso sporinių induočių grupei.
Morfobiologinės savybės
Tai daugiametis, iki 30 cm aukščio, pataisinių šeimos sporinis visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Šakos stačios, dažnai sudaro tankią puokštę, kurios viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės – spalio mėn. [1]. Sporos smulkios. Sporų ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. (Huperzia selago augalai gemalinius pumpurus produkuoja retai ir negausiai, dažnai tik ekologinio streso sąlygomis. Tačiau atsiradę pumpurai gajūs, gerai vystosi laboratorijoje ir natūraliose augavietėse.[2])
Paplitimas
Auga ūksmėtuose drėgnuose miškuose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis pavieniais kupsteliais arba grupelėmis. Statusis atgiris (Huperzia selago (L.)) nepasižymi dideliu adaptyvumu bei dauginimosi sparta. Pasikeitus augavietėse abiotinėms sąlygoms (mikroklimatinės augaviečių destrukcijos, prasidedančios po miško iškirtimo ir biotopų sausėjimo) greitai padeda nykti. Statusis atgiris saugomas gamtos įstatymo. Jis yra įrašytas į Latvijos (4 kategorija), Baltarusijos (3 kategorija) ir Lietuvos raudonąsias knygas. Nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo.
Žolėje yra alkaloidų:selagino, likopodino, akropolino; flavonoidų, vanilės ir ferulo rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų.
Panaudojimas
Aukštutinės Tananos indėnai visą augalą naudojo košele, kuri buvo taikoma ant galvos, nuo galvos skausmo[3] Taip pat juo liaudyje gydyti alkoholikai, nes paruošti preparatai sukelia stiprų vėmimą. Išoriškai liaudis naudojo odos ligoms gydyti, spuogams naikinti.[4]
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR flora VI, 1980
- ↑ Naujalis J., 1995: Sporiniai induočiai kaip augalo bendrijo komponentai. – Vilnius.
- ↑ https://gobotany.nativeplanttrust.org/species/huperzia/selago/
- ↑ https://gamtininkas.lt/augalai/atgiris-statusis-lot-huperzia-selago/