Guamas

Vėliava Herbas
Guamas žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, čamoro
Sostinė	Aganja
Didžiausias miestas	Dadedo
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Gubernatorius	Donald Trump Felix Perez Camacho
Plotas  • Iš viso  • % vandens	541 km2 (190) 0 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	174 214 (190) 329,81 žm./km2 (18)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2005 (progn.) 2,50 mlrd. $ (166) 15 000 $ (49)
Valiuta	JAV doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+10 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	- -
Interneto kodas	.gu
Šalies tel. kodas	+1-674

Guamo teritorija (angl. Guam, čamorų kalba Guåhån) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir neinkorporuota, savivaldą turinti JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.

Guamo istorija

Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.

Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti 1898 metais po Guamo mūšio, Ispanijos-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų.

1941 metais Antrojo pasaulinio karo metu salą užgrobė Japonijos karinės pajėgos. JAV 1944 metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos.

1960 m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas.

Geografija

Guamo sala yra Marianos salų grandinės pietuose, didžiausia visoje Mikronezijoje. Sala 50 km ilgio, 6–19 km pločio. Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio (Lamlamo kalnas). Šalia Guamo yra giliausia pasaulyje Marianų įduba. Dažni žemės drebėjimai.

Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Ištisus metus temperatūra laikosi apie 27 °C, metinis kritulių kiekis – 2480 mm. Nuo rugpjūčio iki spalio dažni taifūnai. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnaisiais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos.

Didžiausi Guamo kaimai yra Dededas (44,9 tūkst. gyv., 2011 m.), Jigas (20,5), Tamuningas (19,6), Mangilao (15,1), Barigada (8,8). Sostinė Aganija su 1051 gyv. yra antras mažiausias salos kaimas.

Gyventojai

2010 m. 37,3 % Guamo gyventojų buvo mikroneziečiai čamorai. Toliau 26,3 % sudarė filipiniečiai, 7,1 % – baltieji (daugiausia amerikiečiai), 7 % – mikroneziečiai trukai, kiti – mišrios kilmės, azijiečiai (kinai, japonai ir kt.), kitų Okeanijos tautų atstovai.

Dauguma gyventojų yra krikščionys (75 % – katalikai, 17,7 % – protestantai, 1,4 % – kiti), yra prigimtinės tikybos išpažinėjų (1,5 %), budistų (1,1 %) ir kt.

Politinė sistema

Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos.

Transportas ir ryšiai

Guame yra Antonio B. Won Pat tarptautinis oro uostas.

Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki Havajų ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams.

Guamo žemėlapis

Nuorodos

Vikižodynas

• Oficialus Guamo tinklalapis
• Guampedia
• JAV Kongreso biblioteka – Pasaulio portalas
• Maps – Perry-Castañeda bibliotekos žemėlapių kolekcija
• Mikronezijos žemėlapis
• myMicroneia/Guamo skiltis Archyvuota kopija 2005-05-22 iš Wayback Machine projekto.
• Pacific Daily News, Guamo pagrindinis laikraštis Archyvuota kopija 2008-02-15 iš Library of Congress