Folkloras: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
'''Folkloras''' (iš {{en|folk}} – tauta, liaudis ir ''lore'' – žodinė [[tradicija]], paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, [[rauda|raudos]], [[pasaka|pasakos]], [[sakmė]]s, [[legenda|legendos]], [[padavimas|padavimai]], [[mitas|mitai]], [[mįslė]]s, [[minklė]]s, [[patarlė]]s, [[priežodis|priežodžiai]], [[žaidimas|žaidimai]], burtai ir kerėjimo formulės, oracijos.<ref>{{VLE|XXIII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/tautosaka-94501 Tautosaka]}}</ref> Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies [[dailė]], muzikos instrumentai. Ribos nėra griežtai nustatomos. Siaurąja prasme atitinka sąvoką „tautosaka“ (vertinys iš ''folk lore''), plačiąja – „liaudies kultūra“.<ref>{{VLE|VI|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/folkloras-40952 Folkloras]}}</ref> |
'''Folkloras''' (iš {{en|folk}} – tauta, liaudis ir ''lore'' – žodinė [[tradicija]], paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, [[rauda|raudos]], [[pasaka|pasakos]], [[sakmė]]s, [[legenda|legendos]], [[padavimas|padavimai]], [[mitas|mitai]], [[mįslė]]s, [[minklė]]s, [[patarlė]]s, [[priežodis|priežodžiai]], [[žaidimas|žaidimai]], burtai ir kerėjimo formulės, oracijos.<ref>{{VLE|XXIII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/tautosaka-94501 Tautosaka]}}</ref> Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies [[dailė]], muzikos instrumentai. Ribos nėra griežtai nustatomos. Siaurąja prasme atitinka sąvoką „tautosaka“ (vertinys iš ''folk lore''), plačiąja – „liaudies kultūra“.<ref>{{VLE|VI|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/folkloras-40952 Folkloras]}}</ref> |
||
Folkloras klasifikuojamas į dainuojamą ir |
Folkloras klasifikuojamas į dainuojamą ir niuniujamają tautosaką, tačiau ši klasifikacija sąlyginė – būna ir dainuojamos pasakos ar mįslės. Folkloras kaip mokslinė disciplina nagrinėjama [[folkoristika|folkloristikoje]], [[etnologija|etnologijoje]], [[kalbotyra|kalbotyroje]], [[literatūra|literatūroje]] ir (etno)[[muzikologija|muzikologijoje]]. Folkloro duomenys labai svarbūs nagrinėjant [[mitologija|mitologiją]] ir [[religija|religijos]] istoriją. Modernioji etnologija į folklorą įtraukia ir vadimąją miesto folklorą ''graffiti'', bendravimo būdus [[telefonas|telefonu]], [[internetas|internetu]] ir kt. |
||
Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuvams ar estams [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]]. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko sunormintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke [[turizmas|turizmui]] ir [[eksportas|eksportui]]. |
Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuvams ar estams [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]]. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko sunormintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke [[turizmas|turizmui]] ir [[eksportas|eksportui]]. |
||
11:18, 13 gegužės 2021 versija
Apie žurnalą skaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“)
Folkloras (iš angl. folk – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai, žaidimai, burtai ir kerėjimo formulės, oracijos.[1] Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai. Ribos nėra griežtai nustatomos. Siaurąja prasme atitinka sąvoką „tautosaka“ (vertinys iš folk lore), plačiąja – „liaudies kultūra“.[2]
Folkloras klasifikuojamas į dainuojamą ir niuniujamają tautosaką, tačiau ši klasifikacija sąlyginė – būna ir dainuojamos pasakos ar mįslės. Folkloras kaip mokslinė disciplina nagrinėjama folkloristikoje, etnologijoje, kalbotyroje, literatūroje ir (etno)muzikologijoje. Folkloro duomenys labai svarbūs nagrinėjant mitologiją ir religijos istoriją. Modernioji etnologija į folklorą įtraukia ir vadimąją miesto folklorą graffiti, bendravimo būdus telefonu, internetu ir kt.
Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuvams ar estams Sovietų Sąjungoje. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko sunormintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke turizmui ir eksportui.
Išnašos
- ↑ Tautosaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Folkloras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004