Rimas Burokas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
Kūriniai – grakščios muzikalios [[Elegija|elegijos]]. Dažnas muzikos ([[Franz Joseph Haydn|Haidno]], [[Ferencas Listas|Listo]]) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos. |
Kūriniai – grakščios muzikalios [[Elegija|elegijos]]. Dažnas muzikos ([[Franz Joseph Haydn|Haidno]], [[Ferencas Listas|Listo]]) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos. |
||
Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų [[Sankt Peterburgas]], svajonių [[Paryžius]]), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – [[Polis Verlenas|P. Verleno]] lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.<ref>[http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/burokasr/index.htm Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)]</ref> |
Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų [[Sankt Peterburgas]], svajonių [[Paryžius]]), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – [[Polis Verlenas|P. Verleno]] (pranc. [[:fr:Paul_Verlaine|Paul-Marie Verlaine]]) lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.<ref>[http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/burokasr/index.htm Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)]</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
10:41, 13 gegužės 2021 versija
Rimas Burokas (1953 m. balandžio 21 d. Alytuje – 1980 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.[1]
Biografija
Mokėsi Alytaus ll-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija). Po pašalinimo iš mokyklos gyveno Vilniuje. Persekiotas sovietinio saugumo tarnybų, kalinamas mirė Lukiškių kalėjime 27-erių.
Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
Poezija plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išleista:
- 39 eilėraščiai: eilėraščiai. – Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.
- (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai. – Kitos knygos, 2008 m. -192 psl.
Kūriniai – grakščios muzikalios elegijos. Dažnas muzikos (Haidno, Listo) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos.
Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų Sankt Peterburgas, svajonių Paryžius), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – P. Verleno (pranc. Paul-Marie Verlaine) lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.[2]
Šaltiniai
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Rimas Burokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
- ↑ Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)