Kolektyvizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:32, 12 gegužės 2021 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kolektyvizacija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius. Masinė kolektyvizacija Sovietų Sąjungoje prasidėjo 1929 m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į kolūkius bei formavo kolūkių materialinę bazę. 1929–1930 m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai.

Kolektyvizacijos rezultatai

Kolektyvizacija sužlugdė žemės ūkį. 1933 m. 1 ha žemės buvo išgaunama tik 5,7 cnt grūdų, mažiau nei 1913 m. Gyvulininkystės produkcija sudarė 65 % 1913 m. lygio. Galvijų sumažėjo nuo 60,1 mln. 1928 m. iki 33,5 mln. 1933 m. 1932 m. Sovietų Sąjungoje įvedus pasus, kolūkiečiai jų negavo ir liko „pritvirtinti“ prie kolūkių. Žemės ūkyje įsigalėjo direktyvinis planavimas, biurokratinis vadovavimas.

1929–1933 m. – per ketverius metus – buvo ištremta į Sibirą, uždaryta lageriuose, mirė nuo bado ir ligų apie 15 mln. valstiečių.

Kolektyvizacija Lietuvoje

Kolektyvizacija Lietuvoje buvo pradėta pirmosios sovietinės okupacijos metu (1941 m. Akmenės apylinkėje įkurtas pirmasis Lietuvoje Lenino kolūkis), tačiau ją pertraukė TSRS-Vokietijos karas. Masinė kolektyvizacija buvo pradėta 1947 m. paskelbus VKP(b) CK nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR“ ir įkūrus Marytės Melnikaitės kolūkį Kėdainių apskrities Dotnuvos valsčiuje. Tais pačiais metais buvo kolektyvizuota 0,07 %. 1948 m. buvo kolektyvizuota 3,8 % ūkių. Trėmimais ir teroru kolektyvizacija buvo spartinama. Jau 1949 m. buvo kolektyvizuota 62 %, o 1950 m. – 80 % ūkių. 1953 m. kolektyvizacija Lietuvoje buvo užbaigta.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. sausio}}
+'''Kolektyvizacija''' – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]] m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]] m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai.
+== Kolektyvizacijos rezultatai ==
+Kolektyvizacija sužlugdė [[žemės ūkis|žemės ūkį]]. [[1933]] m. 1 ha žemės buvo išgaunama tik 5,7 cnt grūdų, mažiau nei [[1913]] m. [[Gyvulininkystė]]s produkcija sudarė 65 % 1913 m. lygio. Galvijų sumažėjo nuo 60,1 mln. [[1928]] m. iki 33,5 mln. [[1933]] m. [[1932]] m. Sovietų Sąjungoje įvedus [[pasas|pasus]], kolūkiečiai jų negavo ir liko „pritvirtinti“ prie kolūkių. [[Žemės ūkis|Žemės ūkyje]] įsigalėjo direktyvinis planavimas, [[biurokratija|biurokratinis]] vadovavimas.
+–1933 m. – per ketverius metus – buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]], uždaryta lageriuose, mirė nuo bado ir ligų apie 15 mln. valstiečių.
+== Kolektyvizacija Lietuvoje ==
+Kolektyvizacija Lietuvoje buvo pradėta pirmosios sovietinės okupacijos metu ([[1941]] m. [[Akmenės apylinkė]]je įkurtas pirmasis Lietuvoje [[Vladimiras Leninas|Lenino]] [[kolūkis]]), tačiau ją pertraukė [[TSRS-Vokietijos karas]]. Masinė kolektyvizacija buvo pradėta [[1947]] m. paskelbus [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|VKP(b) CK]] nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos]], [[Latvijos TSR|Latvijos]] ir [[Estijos TSR|Estijos]] TSR“ ir įkūrus [[Marytė Melnikaitė|Marytės Melnikaitės]] kolūkį [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] [[Dotnuvos valsčius|Dotnuvos valsčiuje]]. Tais pačiais metais buvo kolektyvizuota 0,07 %. [[1948]] m. buvo kolektyvizuota 3,8 % ūkių. Trėmimais ir teroru kolektyvizacija buvo spartinama. Jau [[1949]] m. buvo kolektyvizuota 62 %, o [[1950]] m. – 80 % ūkių. [[1953]] m. kolektyvizacija Lietuvoje buvo užbaigta.
 [[Kategorija:TSRS istorija]]