Pinturicchio: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:00, 6 gegužės 2021 versija

Pinturikjas (it. Pinturicchio arba Pintoricchio, tikr. Bernardino di Betto, apie 1454 – 1513 m.) – italų Renesanso dailininkas, priklausė Umbrijos dailės mokyklai. Specializavosi freskų tapyboje.

Biografija

Bernardinas, Beto sūnus (Bernardino di Betto), gimė apie 1454 m. Perudžos apylinkėse. Savo pravardę gavo nuo mažo stoto (Pinturicchio lietuviškai reikštų „turtingas mažas tapytojas“). Nieko nežinoma apie Pinturikjo jaunystės metus ir mokslus. Manoma, kad Pinturikjas buvo Perudžino mokiniu. 1481-84 m. jis dalyvavo Siksto koplyčios freskų tapyboje kaip Perudžino pagalbininkas ir gaudavo apie 1/3 pastarojo atlyginimo. Skirtingai nuo savo mokytojo ir kito Perudžino mokinio, Rafaelio, Pinturikjas nepasidavė Aukštojo renesanso stilistikai, kuri XV a. pabaigoje pradėjo plisti iš Florencijos. Pinturikjo darbuose jaučiasi gotikinės stilistikos diktuojamas scenų ir figūrų traktavimas.

Po darbų Siksto koplyčioje Pinturikjas pradėjo savarankišką dailininko karjerą. Iš daugybės Siksto koplyčioje dirbusių dailininkų pagalbininkų jis sukūrė savo nuosavą padėjėjų ir mokinių komandą. Tai Pinturikjui padėjo greitai atlikinėti didelio ploto freskų darbus. 1484 - 1492 m. laikotarpiu Pinturikjas dirbo įtakingai Romos della Rovere šeimai. Svarbiausias šio laikotarpio projektas buvo freskos Santa Maria del Popolo bažnyčioje. Kiti darbai buvo atlikti Santa Maria in Aracoeli bažnyčioje. Apie 1492 m. Pinturikjas trumpai dirbo Orvjeto katedroje (šie darbai neišlikę). Po to Pinturikjas patraukė popiežiaus Aleksandro VI-ojo dėmesį, kuris užsakė freskas Vatikano bibliotekoje, Apaštalų rūmų vadinamuosiuose Bordžijos apartamentuose. Pinturikjas čia dirbo maždaug iki 1495 m.

Po to dailininkas persikraustė arčiau gimtųjų vietų. 1496-98 m. datuojamas vienas geriausių Pinturikjo darbų, altoriaus ištapymas Santa Maria dei Fossi bažnyčioje Perudžoje. Panašu, kad tuomet Pinturikjo talentas pasiekė savo viršūnę. Šio laikotarpio jo darbai savo meistriškumu menkai skiriasi nuo Perudžino ir jaunojo Rafaelio. Apie 1500 - 1501 m. Pinturikjas dirbo Baglioni koplyčioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje Spelo mieste, kuris yra spėjamas dailininko gimtasis. Apie 1502 m. Pinturikjas gavo svarbų užsakymą Sienoje, vietos katedros Piccolomini bibliotekoje. Pinturikjas persikėlė į Sieną, čia vedė, susilaukė vaikų ir daugiau nebeišvyko. 1505 m. kūrė dizainą ir išdekoravo dalį Sienos katedros grindinio. Giorgio Vasari mini, kad Rafaelis padėjo Pinturikjui projekte Piccolomini bibliotekoje ir buvo paruošęs tapybos scenų projektus. Tačiau Rafaelis Sienoje nepasiliko ir greitai išvyko į Florenciją.

Iki 1508 m. Pinturikjas Sienos katedroje atliko 10 freskų ciklą popiežiaus Pijaus II-ojo gyvenimo motyvais. Be darbų Piccolomini bibliotekoje Pinturijas dar atliko kitų Sienoje, tarp kurių svarbiausi yra San Francesco (Šv. Pranciškaus) vienuolyno bažnyčioje. Anot Giorgio Vasari, valant sieną San Francesco bažnyčioje buvo rasti 500 auksiniai dukatai. Esą Pinturikjas taip pradėjo pavydėti tais laikais didelių pinigų skurdiems vienuoliams, kad iš graužaties dėl to mirė. Pinturikjas palaidotas SS Vincenzo e Anastasi bažnyčioje Sienoje 1513 m. Tiksli mirties data nežinoma.

Darbų galerija

„Šv. Bernardas ir 2 šventieji“ (apie 1488, Santa Maria in Aracoeli, Roma)
„Išminčių pagarbinimas“ (apie 1490, Santa Maria del Popolo, Roma)
„Suzana ir senoliai“ (1493-95, Apaštalų rūmai, Roma)
„Madona su Kūdikiu“, altoriaus, buvusio Santa Maria dei Fossi bažnyčioje, detalė (1496-98, Nacionalinė Umbrijos galerija, Perudža)
„Berniuko portretas“ (apie 1500, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
„Nukryžiavimas su Šv. Jeronimu ir Šv. Kristoforu“ (apie 1500, Borgezių galerija, Roma)
„Mistinės Šv. Kotrynos vestuvės“ (apie 1500, Vatikano pinakoteka, Roma)
„Geroji naujiena“ (1501, Santa Maria Maggiore, Spelas)
„Kūdikėlio pagarbinimas“ (1501, Santa Maria Maggiore, Spelas)
„Pijus II kanonizuoja Šv. Kotryną iš Sienos“ (1503-08, Sienos katedra, Siena)
„Enea Piccolomini išvyksta iš Bazelio susirinkimo“ (1503-08, Sienos katedra, Siena)
„Pijus II susitikime Mantujoje“ (1503-08, Sienos katedra, Siena)

Nuorodos

Vikiteka: Pinturicchio – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Pinturicchio WGA tinklalapyje
Tinklalapis, skirtas Pinturicchio Archyvuota kopija 2012-10-19 iš Wayback Machine projekto.
Pinturicchio Katalikų enciklopedijos tinklalapyje
Pinturicchio Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
Pinturicchio biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2016-05-28 iš Wayback Machine projekto.

@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
 Po darbų Siksto koplyčioje Pinturikjas pradėjo savarankišką dailininko karjerą. Iš daugybės Siksto koplyčioje dirbusių dailininkų pagalbininkų jis sukūrė savo nuosavą padėjėjų ir mokinių komandą. Tai Pinturikjui padėjo greitai atlikinėti didelio ploto [[freska|freskų]] darbus. [[1484]] - [[1492]] m. laikotarpiu Pinturikjas dirbo įtakingai [[Roma|Romos]] [[della Rovere]] šeimai. Svarbiausias šio laikotarpio projektas buvo freskos [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Kiti darbai buvo atlikti [[Santa Maria in Aracoeli]] bažnyčioje. Apie [[1492]] m. Pinturikjas trumpai dirbo [[Orvjetas|Orvjeto]] katedroje (šie darbai neišlikę). Po to Pinturikjas patraukė [[popiežius|popiežiaus]] [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo dėmesį, kuris užsakė freskas Vatikano bibliotekoje, [[Apaštalų rūmai|Apaštalų rūmų]] vadinamuosiuose Bordžijos apartamentuose. Pinturikjas čia dirbo maždaug iki [[1495]] m.
-Po to dailininkas persikraustė arčiau gimtųjų vietų. [[1496]]-98 m. datuojamas vienas geriausių Pinturikjo darbų, altoriaus ištapymas Santa Maria dei Fossi bažnyčioje Perudžoje. Panašu, kad tuomet Pinturikjo talentas pasiekė savo viršūnę. Šio laikotarpio jo darbai savo meistriškumu menkai skiriasi nuo Perudžino ir jaunojo Rafaelio. Apie [[1500]] - [[1501]] m. Pinturikjas dirbo Baglioni koplyčioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje [[Spelas|Spelo]] mieste, kuris yra spėjamas dailininko gimtasis. Apie [[1502]] m. Pinturikjas gavo svarbų užsakymą [[Siena (miestas)|Sienoje]], vietos [[Sienos katedra|katedros]] Piccolomini bibliotekoje. Pinturikjas persikėlė į Sieną, čia vedė, susilaukė vaikų ir daugiau nebeišvyko. [[Giorgio Vasari]] mini, kad [[Rafaelis]] padėjo Pinturikjui projekte Piccolomini bibliotekoje ir buvo paruošęs tapybos scenų projektus. Tačiau Rafaelis Sienoje nepasiliko ir greitai išvyko į Florenciją.
+Po to dailininkas persikraustė arčiau gimtųjų vietų. [[1496]]-98 m. datuojamas vienas geriausių Pinturikjo darbų, altoriaus ištapymas Santa Maria dei Fossi bažnyčioje Perudžoje. Panašu, kad tuomet Pinturikjo talentas pasiekė savo viršūnę. Šio laikotarpio jo darbai savo meistriškumu menkai skiriasi nuo Perudžino ir jaunojo Rafaelio. Apie [[1500]] - [[1501]] m. Pinturikjas dirbo Baglioni koplyčioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje [[Spelas|Spelo]] mieste, kuris yra spėjamas dailininko gimtasis. Apie [[1502]] m. Pinturikjas gavo svarbų užsakymą [[Siena (miestas)|Sienoje]], vietos [[Sienos katedra|katedros]] Piccolomini bibliotekoje. Pinturikjas persikėlė į Sieną, čia vedė, susilaukė vaikų ir daugiau nebeišvyko. 1505 m. kūrė dizainą ir išdekoravo dalį Sienos katedros grindinio. [[Giorgio Vasari]] mini, kad [[Rafaelis]] padėjo Pinturikjui projekte Piccolomini bibliotekoje ir buvo paruošęs tapybos scenų projektus. Tačiau Rafaelis Sienoje nepasiliko ir greitai išvyko į Florenciją.
 Iki [[1508]] m. Pinturikjas Sienos katedroje atliko 10 freskų ciklą popiežiaus [[Pijus II|Pijaus II]]-ojo gyvenimo motyvais. Be darbų Piccolomini bibliotekoje Pinturijas dar atliko kitų Sienoje, tarp kurių svarbiausi yra San Francesco (Šv. Pranciškaus) vienuolyno bažnyčioje. Anot [[Giorgio Vasari]], valant sieną San Francesco bažnyčioje buvo rasti 500 [[auksas|auksiniai]] [[dukatas|dukatai]]. Esą Pinturikjas taip pradėjo pavydėti tais laikais didelių pinigų skurdiems vienuoliams, kad iš graužaties dėl to mirė. Pinturikjas palaidotas SS Vincenzo e Anastasi bažnyčioje [[Siena (miestas)|Sienoje]] [[1513]] m. Tiksli mirties data nežinoma.