Sinapsė

Sinapsė (gr. σύν, syn = kartu, ἅπτειν, haptein = sugriebti, čiupti, pa/liesti) – tai jungtis tarp dviejų neuronų. Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių.

Pagal veikimo principą neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinspasės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, difunduojančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.

Cheminė sinapsė

Cheminė sinapsė

Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.

Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalcio jonams, kurie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos mediatoriaus, link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.

Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami laipsniškais.

Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.

Elektrinė sinapsė

Elektrinėje sinapsėje impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Taip nervinis impulsas perduodamas greičiau nei cheminės sinapsės atveju. Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės.