Šimkaičių šv. vyskupo Martyno bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
red ctg
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia''', - [[Kauno arkivyskupija]], [[Jurbarko dekanatas]].
'''Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia''', [[Kauno arkivyskupija]], [[Jurbarko dekanatas]].


Stovi [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], [[Šimkaičiai|Šimkaičių]] miestelyje, prie [[Raseiniai|Raseinių]] - [[Skirsnemunė]]s kelio. Medinė. Pastatyta [[1932]] m., turi [[Neogotika|neogotikos]] ir liaudies architektūros elementų.
Stovi [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajone]], [[Šimkaičiai|Šimkaičių]] miestelyje, prie [[Raseiniai|Raseinių]] [[Skirsnemunė]]s kelio. Medinė. Pastatyta [[1932]] m., turi [[Neogotika|neogotikos]] ir liaudies architektūros elementų.


==Istorija==
==Istorija==
Eilutė 7: Eilutė 7:
Šimkaičiuose [[1771]] m. pastatyta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo [[Vadžgirys|Vadžgirio]] kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys.
Šimkaičiuose [[1771]] m. pastatyta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo [[Vadžgirys|Vadžgirio]] kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys.


[[1930]] - [[1932]] m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
[[1930]] [[1932]] m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.


==Architektūra==
==Architektūra==

05:53, 29 kovo 2007 versija

Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia, – Kauno arkivyskupija, Jurbarko dekanatas.

Stovi Jurbarko rajone, Šimkaičių miestelyje, prie RaseiniųSkirsnemunės kelio. Medinė. Pastatyta 1932 m., turi neogotikos ir liaudies architektūros elementų.

Istorija

Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys.

19301932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Architektūra

Bažnyčia turi neogotikos ir liaudies architektūros elementų, lotyniško kryžiaus plano, su aukštu fasado bokštu ir bokšteliu ant stogo kryžmos. Šventoriaus tvora medinių statinių. Šventoriuje yra kapinės.