Nekrofilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
reikejo pakeist bloga info
Žymos: Atmesta Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Savh (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.56.72.254 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pietro Pajetta - Der Hass - 1896.jpg|thumb|300px|Pietro Pajetta: „Nepykanta“ (1896)]]
[[Vaizdas:Pietro Pajetta - Der Hass - 1896.jpg|thumb|300px|Pietro Pajetta: „Nepykanta“ (1896)]]
'''Nekrofilija''' ({{gr|νεκρός}}, ''nekros''; „lavonas,“ arba „negyvas“, ir φιλία, ''philia''; „meilė“) – žmogaus [[lytinis nukrypimas]], kuomet jaučiamas [[seksualinis potraukis]] lavonams. Terminas pradėtas vartoti<ref name="litera">[http://www.litera.ru/slova/gorny/necro.html „НЕКРОФИЛИЯ КАК СТРУКТУРА СОЗНАНИЯ“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060404034152/http://www.litera.ru/slova/gorny/necro.html |date=2006-04-04 }}, 2002.</ref> pasirodžius [[Richard Freiherr von Krafft-Ebing|Krafft-Ebing]]'o [[1886]] metų knygai ''[[Psychopathia Sexualis]]''.<ref>Krafft-Ebing, Richard von (1886). ''Psychopathia Sexualis''. English translation: ISBN 1-55970-425-X.</ref>
'''Nekrofilija''' labai keistu zmoniu hobis. Nekrofilija yra igno hobis nes jis nori.

Pasitaiko tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kartais laikoma [[fetišizmas|fetišizmo]] atmaina (šiuo atveju fetišas – negyvas žmogus). Paprastai nekrofilai nežudo, o tik imituoja [[seksas|seksą]] su lavonu. Dažnai jie dirba kur nors lavoninėse, kapinėse ir pan., yra psichiškai nevisaverčiai žmonės. Kai kurie psichologai ir seksologai mano, kad kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere, tai yra „švelni“ nekrofilijos forma.

== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
{{Išn}}

13:05, 13 balandžio 2021 versija

Pietro Pajetta: „Nepykanta“ (1896)

Nekrofilija (gr. νεκρός, nekros; „lavonas,“ arba „negyvas“, ir φιλία, philia; „meilė“) – žmogaus lytinis nukrypimas, kuomet jaučiamas seksualinis potraukis lavonams. Terminas pradėtas vartoti[1] pasirodžius Krafft-Ebing'o 1886 metų knygai Psychopathia Sexualis.[2]

Pasitaiko tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kartais laikoma fetišizmo atmaina (šiuo atveju fetišas – negyvas žmogus). Paprastai nekrofilai nežudo, o tik imituoja seksą su lavonu. Dažnai jie dirba kur nors lavoninėse, kapinėse ir pan., yra psichiškai nevisaverčiai žmonės. Kai kurie psichologai ir seksologai mano, kad kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere, tai yra „švelni“ nekrofilijos forma.

Šaltiniai

  1. „НЕКРОФИЛИЯ КАК СТРУКТУРА СОЗНАНИЯ“ Archyvuota kopija 2006-04-04 iš Wayback Machine projekto., 2002.
  2. Krafft-Ebing, Richard von (1886). Psychopathia Sexualis. English translation: ISBN 1-55970-425-X.