Enteogenai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 492 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
54 947 keitimai
išn.
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Enteogenai''' (iš {{grc|ἔνθεος (''entheos'') + γενέσθαι (''genesthai'')}} – „gimdantis dievą viduje“) – [[psichoaktyviosios medžiagos]], naudojamos [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]] [[šamanizmas|šamanistinėje]] tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti religinius patyrimus, pranašavimui ([[orakulas]]), jų pagalba buvo bandoma užmegzti ryšį su [[dvasia|dvasiomis]], taip pat naudoti kaip pagalbinė gydimosi priemonė.<ref>{{cite book|last=Schultes|first=Richard Evans|title=Hallucinogenic Plants|others=Illustrated by Elmer W. Smith|publisher=Golden Press|location=New York|year=1976|isbn=0-307-24362-1|pages=5, 7, 9, 102|url-access=registration|url=https://archive.org/details/hallucinogenicpl00schu_0}}</ref><ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo [[mezolitas|mezolito]], galbūt [[paleolitas|paleolito]] laikų jie veikė [[menas|meną]], [[mitas|mitus]] ir [[kultūra|kultūrą]].<ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Terminas pradėtas vartoti nuo [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio]] tarp [[Antropologija|antropologų]] ir [[Etnobotanika|etnobotanikų]], siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo [[Rekreacija|rekreaciniais]] tikslais.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597}}</ref>
'''Enteogenai''' (iš {{grc|ἔνθεος (''entheos'') + γενέσθαι (''genesthai'')}} – „gimdantis dievą viduje“) – [[psichoaktyviosios medžiagos]], naudojamos [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]] [[šamanizmas|šamanistinėje]] tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti religinius patyrimus, pranašavimui ([[orakulas]]), jų pagalba buvo bandoma užmegzti ryšį su [[dvasia|dvasiomis]], taip pat naudoti kaip pagalbinė gydimosi priemonė.<ref>{{cite book|last=Schultes|first=Richard Evans|title=Hallucinogenic Plants|others=Illustrated by Elmer W. Smith|publisher=Golden Press|location=New York|year=1976|isbn=0-307-24362-1|pages=5, 7, 9, 102|url-access=registration|url=https://archive.org/details/hallucinogenicpl00schu_0}}</ref><ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo [[mezolitas|mezolito]], galbūt [[paleolitas|paleolito]] laikų jie veikė [[menas|meną]], [[mitas|mitus]] ir [[kultūra|kultūrą]].<ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Terminas pradėtas vartoti nuo [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio]] tarp [[Antropologija|antropologų]] ir [[Etnobotanika|etnobotanikų]], siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo [[Rekreacija|rekreaciniais]] tikslais.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597}}</ref>


Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti [[Soma|Somos]] kultą [[Indija|Indijoje]] [[Vedų civilizacija|vediniu periodu]], [[Eleusino misterijos|Eleusino misterijas]] Senovės Graikijoje.<ref name=Godlaski2011/> Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: [[Juodoji drignė|drignės]] Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, [[Sėjamoji kanapė|kanapės]] Senovės Graikijoje, [[Paprastoji musmirė|musmirės]] [[Sibiras|Sibire]] ir vietomis Šiaurės Amerikoje.<ref name=Godlaski2011/> Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.<ref name=Godlaski2011/> Tebevartojama [[Ajahuaska|ajahuaska]] [[Amazonija|Amazonėje]], [[Kvaitulinis echinopsis|san pedro]] [[Andai|Andų kalnuose]], [[Psilocibinas|psilocibininiai]] grybai bei [[Kvaitulinis pejotlis|pejotlis]] [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[ibogainas]] Vakarų Afrikoje.<ref name=Godlaski2011/><ref>Rätsch, Christian, ''The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications'' pub. Park Street Press 2005</ref> Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: [[Juodoji drignė|drignė]], [[Paprastoji durnaropė|durnaropė]], [[Vaistinė šunvyšnė|šunvyšnė]] ir [[Nelaboji svidrė|svidrė]]; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.<ref name=Senvaitytė>Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006/4 (109). ISSN 0236–0551. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Senvaityte_Dalia/Senvaityte_LK_2006_4.pdf PDF]. [https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/42695?mode=full VDU].</ref>
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti [[Soma|Somos]] kultą [[Indija|Indijoje]] [[Vedų civilizacija|vediniu periodu]], [[Eleusino misterijos|Eleusino misterijas]] Senovės Graikijoje.<ref name=Godlaski2011/> Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: [[Juodoji drignė|drignės]] Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, [[Sėjamoji kanapė|kanapės]] Senovės Graikijoje, [[Paprastoji musmirė|musmirės]] [[Sibiras|Sibire]] ir vietomis Šiaurės Amerikoje.<ref name=Godlaski2011/> Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.<ref name=Godlaski2011/> Tebevartojama [[Ajahuaska|ajahuaska]] [[Amazonija|Amazonėje]], [[Kvaitulinis echinopsis|san pedro]] [[Andai|Andų kalnuose]], [[Psilocibinas|psilocibininiai]] grybai bei [[Kvaitulinis pejotlis|pejotlis]] [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[ibogainas]] Vakarų Afrikoje.<ref name=Godlaski2011/><ref>Rätsch, Christian, ''The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications'' pub. Park Street Press 2005</ref><ref>{{Cite web|title=Drug cult|url=https://www.britannica.com/topic/drug-cult|access-date=2021-03-31|website=[]Encyclopedia Britannica]]}}</ref> Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: [[Juodoji drignė|drignė]], [[Paprastoji durnaropė|durnaropė]], [[Vaistinė šunvyšnė|šunvyšnė]] ir [[Nelaboji svidrė|svidrė]]; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.<ref name=Senvaitytė>Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006/4 (109). ISSN 0236–0551. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Senvaityte_Dalia/Senvaityte_LK_2006_4.pdf PDF]. [https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/42695?mode=full VDU].</ref>


Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip [[judaizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]], pradėjo persekioti [[haliucinogenai|haliucinogenus]] religiniais tikslais naudojančius asmenis. [[Viduramžiai]]s tai buvo tapatinama su [[raganavimas|raganavimu]] ar tiesiog su [[šėtonas|šėtono]] garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo [[mirties bausmė|mirties bausme]], degindavo ant laužo ([[inkvizicija]]).<ref name="Thurston">[http://www.newadvent.org/cathen/15674a.htm Thurston, Herbert. "Witchcraft. " The Catholic Encyclopedia] Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015</ref>
Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip [[judaizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]], pradėjo persekioti [[haliucinogenai|haliucinogenus]] religiniais tikslais naudojančius asmenis. [[Viduramžiai]]s tai buvo tapatinama su [[raganavimas|raganavimu]] ar tiesiog su [[šėtonas|šėtono]] garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo [[mirties bausmė|mirties bausme]], degindavo ant laužo ([[inkvizicija]]).<ref name="Thurston">[http://www.newadvent.org/cathen/15674a.htm Thurston, Herbert. "Witchcraft. " The Catholic Encyclopedia] Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015</ref>

18:59, 31 kovo 2021 versija

Enteogenai (iš sen. gr. ἔνθεος (entheos) + γενέσθαι (genesthai) – „gimdantis dievą viduje“) – psichoaktyviosios medžiagos, naudojamos religiniuose ritualuose šamanistinėje tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti religinius patyrimus, pranašavimui (orakulas), jų pagalba buvo bandoma užmegzti ryšį su dvasiomis, taip pat naudoti kaip pagalbinė gydimosi priemonė.[1][2][3] Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo mezolito, galbūt paleolito laikų jie veikė meną, mitus ir kultūrą.[2][3] Terminas pradėtas vartoti nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio tarp antropologų ir etnobotanikų, siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo rekreaciniais tikslais.[2]

Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti Somos kultą Indijoje vediniu periodu, Eleusino misterijas Senovės Graikijoje.[2] Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: drignės Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, kanapės Senovės Graikijoje, musmirės Sibire ir vietomis Šiaurės Amerikoje.[2] Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.[2] Tebevartojama ajahuaska Amazonėje, san pedro Andų kalnuose, psilocibininiai grybai bei pejotlis Centrinėje Amerikoje, ibogainas Vakarų Afrikoje.[2][4][5] Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: drignė, durnaropė, šunvyšnė ir svidrė; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.[3]

Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip judaizmas, krikščionybė, islamas, pradėjo persekioti haliucinogenus religiniais tikslais naudojančius asmenis. Viduramžiais tai buvo tapatinama su raganavimu ar tiesiog su šėtono garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo mirties bausme, degindavo ant laužo (inkvizicija).[6]

XIX a. mokslininkai nustatė kai kurių šių augalų veikliąsias medžiagas, moksliškai pagrindė medicininį jų panaudojimą.[3] Organinė chemija suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai DMT, psilocibinas, ibogainas, meskalinas bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip LSD ir MDMA. Bandoma naudoti psichinių sutrikimų gydimui psichoterapijoje.[7] 

Išnašos

  1. ↑ Schultes, Richard Evans (1976). Hallucinogenic Plants. Illustrated by Elmer W. Smith. New York: Golden Press. pp. 5, 7, 9, 102. ISBN 0-307-24362-1.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Godlaski, Theodore M (2011). „The God within“. Substance Use and Misuse. 46 (10): 1217–1222. doi:10.3109/10826084.2011.561722. PMID 21692597.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. Liaudies kultūra. 2006/4 (109). ISSN 0236–0551. PDF. VDU.
  4. ↑ Rätsch, Christian, The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications pub. Park Street Press 2005
  5. ↑ „Drug cult“. []Encyclopedia Britannica]]. Nuoroda tikrinta 2021-03-31.
  6. ↑ Thurston, Herbert. "Witchcraft. " The Catholic Encyclopedia Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015
  7. ↑ Samuel, Sigal (2020-10-09). „The case for funding psychedelics to treat mental health“. Vox. Nuoroda tikrinta 2020-12-24.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Enteogenai&oldid=6221642"