Rumunijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Coat of arms of Bessarabia Governorate 1878.svg
Eilutė 26: Eilutė 26:
|vėliava_p1 =Flag of the United Principalities of Romania (1862 - 1866).svg
|vėliava_p1 =Flag of the United Principalities of Romania (1862 - 1866).svg
|p2 = Besarabija
|p2 = Besarabija
|vėliava_p2 =Coat of arms of Bessarabia.png
|vėliava_p2 =Coat of arms of Bessarabia Governorate 1878.svg
|p3 = Austrija-Vengrija
|p3 = Austrija-Vengrija
|vėliava_p3 =Flag_of_Austria-Hungary_(1869-1918).svg
|vėliava_p3 =Flag_of_Austria-Hungary_(1869-1918).svg

14:28, 31 kovo 2021 versija

Regatul României
Rumunijos karalystė

 

 

1881 – 1947
 

 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Trăiască Regele
Location of
Location of
Rumunija 1939 m.
Sostinė Bukareštas
Kalbos rumunų
Valdymo forma Konstitucinė monarchija
Era Pirmasis pasaulinis karas - Antrasis pasaulinis karas
 - Deklaracija 1881 m., 1881
 - Socializmo revoliucija 1947 m.
Plotas 295 049 km²
Gyventojai
 - 1939 m. 20 000 000 
Valiuta Naujoji Rumunijos lėja

Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României) – valstybė Europoje. Rumunija nuo įsikūrimo iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą ji aneksavo pietų Dobrudžą, tuo metu priklausiusią Bulgarijai, o per Pirmąjį pasaulinį karą, kovodama su Austrija-Vengrija, prisijungė Transilvaniją, Bukoviną, dalį Banato, Krišanos ir Maramurešo, o žlugus Rusijos imperijai - ir Besarabiją, taip per karus padidindama savo plotą dvigubai[1]. Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga okupavo Besarabiją ir šiaurės Bukoviną, o Bulgarija susigrąžino pietų Dobrudžą.

18811947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.

Rumunijos karalystės teritorijos kaita.

Karalystės raida turėjo 2 etapus:

Šaltiniai