Fitosociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 301 pridėtas baitas ,  prieš 7 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
'''Fitosociologija''', dar vadinama '''fitocenologija''' (fito… + gr. ''phyton'' – augalas, ''koinos'' – bendras + ''logos'' – mokslas) – [[botanika|botanikos]] mokslo šaka, tyrinėjanti augalų bendrijas ([[Fitocenozė|fitocenozės]]), jų vidinę struktūrą, raidą, paplitimą, augalų santykius tarpusavyje pačioje bendrijoje. Fitosociologijos mokslas pagrįstas lauko praktikomis ir stebėjimais.
 
Fitosociologijos sąvoka buvo paminėta pirmą kartą 1896 m. (Józef Paczoski) ir buvo populiari Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir TSRS, o fitocenologijos terminas paminėtas tik 1918 m. (Helmut Gams) ir buvo labiau mėgiamas tik keliose Europos valstybėse.
 
=== Pasaulyje ===
Šiuolaikinė fitosociologija yra palyginti jaunas mokslas, pradėtas vystitivystyti Vakarų Europoje, vėliau išplitęs ir kitose šalyse. Šio mokslo pradžia siejama su XX a. pirmosios pusės prancūzų ir šveicarų fitocenologijos mokyklos atstovo Ž. Brauno-Blankė (''Josias Braun-Blanquet'') vardu ir darbais. Taikant jo augalijos tyrimo ir klasifikavimo metodus, pirmiausia buvo pradėta tirti Pietų ir Vidurio Europos augalija. Vėliau metodus imta taikyti ir visame pasaulyje. Šie metodai taikomi ir [[Lietuvos augalija]]i tirti.
 
Fitosociologijos atsiradimui turėjo įtakos botanikų geografų A. Grisebacho (Vokietija), S. Koržinskio ir A. Beketovo (Rusija) mokslo darbai.
 
=== Lietuvoje ===
Pirmasis fitosociologinis darbas Lietuvos teritorijoje – 1902 m. C.A. Weber monografija, skirta [[Aukštumalos pelkė|Aukštumalos pelkei]]. Fitosociologijos pradininku Lietuvoje fitosociologijoslaikytinas pradžiaprof. buvo[[Constantin pelkiųvon tyrimaiRegel|K. (NemunoRegelis]]. žemupioParengiami įvairių augalijos užfiksavimas)tipų aprašymai, bet visuotina sistema nesukuriama. Pavyzdžiui, [[Kazys Brundza|K. BruzdaBrundza]] su bendrautoriais stebėjimus aprašė 1937 m. knygojepelkėtyros monografijoje „[[Kamanų „Kamanosaukštapelkė|Kamanos]]: hidrografija, stratigrafija ir augalija“.
 
Spvietiniu laikotarpiu fitosociologijos vystymuisi Lietuvoje labai didelę įtaką padarė Rusijos mokslininkų darbai (V. Sukačiovas, Remenskis). Reikšmingiausius fitocenologinius tyrimus XX a. atliko pievų augalijos tyrėjų grupė: [https://lietuvai.lt/wiki/Aleksandra_Tu%C4%8Dien%C4%97 A. Bagdonaitė-Tučienė], [[Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė|M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė]], B. Kizienė, [[Jūratė Balevičienė|J. Balevičienė]] ir kt. Kaip atskira sritis atsiranda agrofitocenologija, kurios pradininkas – [[Antanas Stancevičius|A. Stancevičius]].
Vėliau fitosociologijos vystymuisi Lietuvoje labai didelę įtaką padarė TSRS mokslininkų mokyklos (V. Sukačiovas, Remenskis).
 
Trečiajame etape (nuo 1985 iki dabar) fitosociologiniams tyrimams didžiausią įtaką turi Lenkijos fitosociologijos mokykla. Buvo sudaryta vieninga klasifikacijos sistema (32 klasės), kuri, deja, iki šių dienų nėra paskelbta. Parengta serija fitosociologinių disertacinių darbų: [[Vida Motiekaitytė|V. Motiekaitytės]], skirta urbofitocenozėms, [https://gamtostyrimai.lt/lt/publications/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a_1/s_1/sinkeviciene-vaitkeviciute-zofija Z. Sinkevičienės], skirta vandens telkinių augalijai, [https://gamtostyrimai.lt/lt/publications/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a/lietuvos-botanikai-xviiixxi-a_1/m/matuleviciute-dalyte D. Matulevičiūtės], skirta viksvynų augalijai ir kt.
Galiausiai, reikšmingiausius fitocenologinius tyrimus XX a. atliko [[Constantin von Regel|K. Regelis]], [[Jonas Dagys (1906)|J. Dagys]], [[Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė|M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė]], buvo sudaryta vieninga klasifikacijos sistema (32 klasės), kuri iki šių dienų nėra paskelbta.
 
Lietuvoje šiandien fitocenologijos problemas daugiausia tiria [[Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas|Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai]] ([https://www.vle.lt/straipsnis/valerijus-rasomavicius/ V. Rašomavičius], DaivaZ. PatalauskaitėSinkevičienė, ZD. SinkevičienėMatulevičiūtė ir kt.).
 
== Braun-Blankė skalė ==
208

pakeitimai

Naršymo meniu