Julius Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Papildyta
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sasnauskas.jpg|thumb|Julius Sasnauskas [[Vepriai|Vepriuose]]]]
[[Vaizdas:Sasnauskas.jpg|thumb|Julius Sasnauskas [[Vepriai|Vepriuose]]]]
'''Julius Sasnauskas''' (g. [[1959]] m. [[kovo 18]] d.) – lietuvių kunigas, [[Pranciškonai|pranciškonas]].
'''Julius Sasnauskas''' (g. [[1959]] m. [[kovo 18]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių kunigas, [[Pranciškonai|pranciškonas]], buvęs [[antisovietinis pasipriešinimas|antisovietinio pasipriešinimo]] dalyvis ir disidentas, publicistas.

Anksti neteko tėvo. Augo su motina Dalia Sasnauskiene ir močiute Sofija Nikšiene.

1978 m. aktyviai įsitraukė į disidentinę veiklą. 1979 m. vienas iš [[45 pabaltijiečių memorandumas|45 pabaltijiečių memorandumo]] signatarų. Sovietinės valdžios tais pačiais metais buvo suimtas ir [[1980]] m. nuteistas, kalintas griežtojo režimo lageryje, vėliau ištremtas į [[Tomsko sritis|Tomsko sritį]]<ref>[http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/julius-sasnauskas/ Vilnijos vartai]</ref>. Po septynerių metų iš įkalinimo įstaigų paleistas. 1987 m. buvo vienas iš rugpjūčio 23 dienos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių.


[[1987]]–[[1992]] m. Julius Sasnauskas mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], [[1994]]–[[1997]] m. gyveno [[Kanada|Kanadoje]].
[[1987]]–[[1992]] m. Julius Sasnauskas mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], [[1994]]–[[1997]] m. gyveno [[Kanada|Kanadoje]].
Eilutė 8: Eilutė 12:
Nuo 1997 m. J. Sasnauskas yra [[Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Vilniaus Bernardinų bažnyčios]] rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.
Nuo 1997 m. J. Sasnauskas yra [[Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Vilniaus Bernardinų bažnyčios]] rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.


Parašė 3 knygas. Paskutinioji – publicistikos rinkinys „Malonės akrobatika" (leidykla „[[Alma littera]]“). Bendradarbiavo Lietuvos pogrindžio žurnale [[Dievas ir Tėvynė]].{{šaltinis|{{ŽE|107}}}}
Bendradarbiavo Lietuvos pogrindžio žurnale [[Dievas ir Tėvynė]],{{šaltinis|{{ŽE|107}}}} [[Laisvės šauklys]], [[Vytis (leidinys)|Vytis]].

2012 m. apdovanotas šv. Kristoforo statulėle. 2020 m. J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

== Bibliografija ==
Julius Sasnauskas yra išleidęs 6 autorines knygas, dar dvi - kartu su [[Antanas Terleckas|Antanu Terlecku]] ir [[Giedrė Kazlauskaitė|Giedre Kazlauskaite]].
*„Dar kartą – Žmogaus Sūnus“ (Vilnius, 1999)
*„Jei esame čia" (susirašinėjimas tremtyje su [[Antanas Terleckas|Antanu Terlecku]], 2000 m., leidėjas „[[Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla]]“)
*„Bernardinų dienoraščiai“ (2002)
*„Malonės akrobatika" (2006 m., leidykla „[[Alma littera]]“)
*„Postilės" (kartu su [[Giedrė Kazlauskaitė|Giedre Kazlauskaite]], 2009 m., leidykla „[[Tyto alba]]“)
*„Pagaunama ir nepagaunama“ (2013 m.)
*„Kaip buvo pradžioje. Biblinės meditacijos“ (2016 m.)
*„Kraujomaiša“ (2019 m.)


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==


[http://www.lrytas.lt/?id=11532363081151016621&amp;view=4 Knygą išleidęs kunigas J. Sasnauskas ir skaudžiuose išgyvenimuose įžvelgia malonę] interviu su Sasnausku
*[http://www.lrytas.lt/?id=11532363081151016621&amp;view=4 Knygą išleidęs kunigas J. Sasnauskas ir skaudžiuose išgyvenimuose įžvelgia malonę] interviu su Sasnausku
*[http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/julius-sasnauskas/ Biografija Vilnijos vartuose]


== Išnašos ==
== Išnašos ==
Eilutė 21: Eilutė 39:
[[Kategorija:Lietuvos pranciškonai]]
[[Kategorija:Lietuvos pranciškonai]]
[[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]]
[[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]]
[[Kategorija:Lietuvos disidentai]]

18:26, 24 kovo 2021 versija

Julius Sasnauskas Vepriuose

Julius Sasnauskas (g. 1959 m. kovo 18 d. Vilniuje) – lietuvių kunigas, pranciškonas, buvęs antisovietinio pasipriešinimo dalyvis ir disidentas, publicistas.

Anksti neteko tėvo. Augo su motina Dalia Sasnauskiene ir močiute Sofija Nikšiene.

1978 m. aktyviai įsitraukė į disidentinę veiklą. 1979 m. vienas iš 45 pabaltijiečių memorandumo signatarų. Sovietinės valdžios tais pačiais metais buvo suimtas ir 1980 m. nuteistas, kalintas griežtojo režimo lageryje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį[1]. Po septynerių metų iš įkalinimo įstaigų paleistas. 1987 m. buvo vienas iš rugpjūčio 23 dienos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių.

19871992 m. Julius Sasnauskas mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 19941997 m. gyveno Kanadoje.

1996 m. davė vienuolio pranciškono įžadus.

Nuo 1997 m. J. Sasnauskas yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.

Bendradarbiavo Lietuvos pogrindžio žurnale Dievas ir Tėvynė,[reikalingas šaltinis] Laisvės šauklys, Vytis.

2012 m. apdovanotas šv. Kristoforo statulėle. 2020 m. J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Bibliografija

Julius Sasnauskas yra išleidęs 6 autorines knygas, dar dvi - kartu su Antanu Terlecku ir Giedre Kazlauskaite.

  • „Dar kartą – Žmogaus Sūnus“ (Vilnius, 1999)
  • „Jei esame čia" (susirašinėjimas tremtyje su Antanu Terlecku, 2000 m., leidėjas „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“)
  • „Bernardinų dienoraščiai“ (2002)
  • „Malonės akrobatika" (2006 m., leidykla „Alma littera“)
  • „Postilės" (kartu su Giedre Kazlauskaite, 2009 m., leidykla „Tyto alba“)
  • „Pagaunama ir nepagaunama“ (2013 m.)
  • „Kaip buvo pradžioje. Biblinės meditacijos“ (2016 m.)
  • „Kraujomaiša“ (2019 m.)

Nuorodos

Išnašos