Vikingai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:46, 23 kovo 2021 versija

Šis straipsnis apie skandinavų jūrininkus. Apie kitas reikšmes skaitykite straipsnyje Vikingas (traukinys).


Skandinavijos istorija
Švedijos \| Norvegijos \| Danijos
Skandinavijos priešistorė
Germanija
Vikingai
Inglingai	Horfagreatai	Skjoldungai
Stenkiliai		Estridsenai
Erikai-Sverk.
Folkungai	Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
Vitelsbachai	Danija-Norvegija (Oldenburgai)
Holšteinai-Gotorpai
Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai)		Gliuksburgai
Bernadotai	Gliuksburgai	Gliuksburgai
Susijusių šalių istorijos:
Suomijos, Grenlandijos, Islandijos

Vikingai (dan. Vikinger, šved. Vikingar, isl. Víkingar) – ankstyvųjų viduramžių skandinavų kilmės^[1]

Vikiteka: Vikingai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

gaidynas valdo sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj kas skaitys tas gaidys

↑ Vikingai – Encyclopedia Britannica

[eb-1] Vikingai – Encyclopedia Britannica

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 {{Skandinavijos istorija}}
-'''Vikingai''' ({{da|Vikinger}}, {{sv|Vikingar}}, {{is|Víkingar}}) – ankstyvųjų viduramžių [[Skandinavija|skandinavų]] kilmės<ref name="eb">[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/628781/Viking Vikingai] – Encyclopedia Britannica</ref> jūrininkai, kariai, pirkliai ir plėšikai.{{šaltinis|{{VLE|XXV|153||Vikingai}}}} VIII a. pb. – XI a. pb. vykdė karinius bei prekybinius jūrinius žygius nuo [[Vinlandas|Vinlando]] iki [[Biarmija|Biarmijos]] ir nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] iki [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]].<ref name="eb"/><ref name="Roesdahl, pp. 9–22">Roesdahl, Else (1998). The Vikings. Penguin Books. ISBN 9780140252828, p. 9–22.</ref>  Šis periodas Europos istorijoje vadinamas ''vikingų amžiumi''. Vikingai sukūrė ir platų [[prekyba|prekybos]] tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Didžiąja dalimi vikingai buvo gentys, pasiekusios gimininės-gentinės santvarkos irimo stadiją ir gyvenusios dabartinių Švedijos, Danijos ir Norvegijos teritorijose. Iš gimtųjų žemių jas ginė didėjantis gyventojų skaičius ir badas.<ref name="eb"/> Dauguma vikingų buvo pagonys.<ref name="eb"/>
+'''Vikingai''' ({{da|Vikinger}}, {{sv|Vikingar}}, {{is|Víkingar}}) – ankstyvųjų viduramžių [[Skandinavija|skandinavų]] kilmės<ref name="eb">[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/628781/Viking Vikingai] – Encyclopedia Britannica</ref>
-Švedijos, Norvegijos ir Danijos vikingai, kurie veržėsi į Vakarus, taip pat vadinti lotynišku vardu [[normanai]] ({{la|Normanni}}). Tiksli etninė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (dabartinėse Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Rusioje) veikusių vikingų kilmė nėra žinoma, tačiau Europos mokslininkai mano, kad tai buvo Švedijos vikingai.<ref name="eb"/> Rusų metraščiuose vikingai vadinti ''varangais'', ''[[variagai]]s''.
-== Etimologija ==
-Žodžio „vikingas“ kilmė nėra iki galo aiški. Pagal vieną versiją žodis kildintinas iš [[senoji skandinavų kalba|senosios skandinavų kalbos]] daiktavardžio ''vik'' „įlanka, užutėkis, upokšnis“.<ref>[https://books.google.com/books?id=wyG3HnK0qREC&dq The Syntax of Old Norse by] [[Jan Terje Faarlund]]<span>; p 25</span> ISBN 0-19-927110-0</ref> Įvairios teorijos vikingų vardą kildino iš istorinės Norvegijos Vikeno apygardos (''Víkin'' senąją skandinavų kalba), vikingas esą reiškęs "žmogus iš Vikeno". Pagal šią teoriją vikingais iš pradžių vadinti tik šios teritorijos gyventojai ir tik vėlesniais amžiais pavadinimas išplėstas ir apėmė visus ankstyvųjų viduramžių skandinavus. Ši teorija turi rimtų spragų. Vikeno apylinkių gyventojai senuosiuose skandinavų manuskriptuose buvo vadinami ne ''viking'', o ''víkverir'', "Viko gyventojais".
-Pagal dar kitą versiją žodis kilęs iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] ''wíc'' 'prekybos miestas'.
-== Vikingų amžius ==
-[[Vaizdas:Wikinger.jpg|thumb|left|200px|Amžininkų pavaizduoti vikingai]]
-Vikingų amžius – tai laikotarpis nuo [[793]] iki [[1066]] metų, kai vikingai rengė antpuolius į [[Anglija|Anglijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Italija|Italijos]] pakrantes, atrado [[Islandija|Islandiją]] ir [[Grenlandija|Grenlandiją]] bei [[Amerika|Amerikos]] žemyną, [[kolonizacija|kolonizavo]] Šiaurės Angliją bei [[Normandija|Normandijos]] sritį Prancūzijoje.
- m. įvyko pirmasis patikimai dokumentuotas vikingų užpuolimas [[Lindisfarnas|Lindisfarno]] saloje, Anglijoje, o 1066 m. vikingams vadovavęs Norvegijos konungas [[Haraldas Hardrada]] mėgino įsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi. Vikingai pasirodė ir rytinėje Europoje, kur jie vykdavo mažesniais būriais, nes čia reikėjo keliauti ne jūra, o [[upė]]mis. Upėmis galėjo praplaukti gerokai mažesni laivai negu jūra, tad ir jais vykstančių žmonių būrys būdavo negausus. Dėl to čia jie mažiau ir plėšikavo, o daugiau prekiavo. Antraip vietos gyventojai lengvai būtų su jais susidoroję. Vikingai atliko reikšmingą vaidmenį formuojantis [[Novgorodas|Novgorodo]] ir [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybėms. Rytinėje Europoje daugiausia veikė [[švedai|švedų]] vikingai, dar vadinti ''variagais''. Būtent per slavų apgyventas teritorijas driekėsi vadinamasis ''kelias iš variagų į graikus'', t. y. į [[Bizantija|Bizantijos imperiją]]. Vikingus nuo [[IX amžius|IX]] amžiaus savais tikslais panaudojo besiformuojančių skandinavų valstybių valdovai – [[konungas|konungai]]. Tačiau konungų organizuotas ir vadovaujamas karinis – plėšiamasis žygis buvo tas pats vikingų žygis, išsiskiriantis tik savo mastu.
-== Vikingų žygiai ==
-[[Vaizdas:Viking expansion.png|thumb|right|350px|Žemėlapis rodo skandinavų gyvenvietes VIII a. (tamsiai raudona), IX a. (raudona), X a. (oranžinė) ir XI a. (geltona). Žalia rodo teritorijas, kurias siaubdavo vikingai.]]
-Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos (anglų ir prancūzų) naratyvinių šaltinių – kronikų. [[Kronika]]s rašė [[krikščionys]] vienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai ir piktadariai. Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo [[arabai|arabų]] šaltiniai, kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip [[pirkliai]].
-Karinis vikingų aktyvumas per visą vikingų epochą labiausiai pastebimas arčiausiai į vakarus nuo Skandinavijos nutolusiose teritorijose, t. y. Anglijos salyne. [[795]] m. užregistruotas pirmasis [[Airija|Airijos]] antpuolis. [[841]] m. vikingai įkūrė [[Dublinas|Dublino]] miestą. Šiaurės Angliją vikingai puldinėjo nuo [[851]] m. [[886]] m. sudaryta sutartimi su [[Alfredas Didysis|Alfredu Didžiuoju]] buvo nustatytos vadinamosios [[Danelagas|Danelago]], t. y. skandinavų apgyventos teritorijos Anglijoje, ribos. [[845]] m. buvo apiplėštas [[Paryžius]] ir [[Hamburgas]]. [[911]] m. sudaryta sutartimi su Prancūzijos karaliumi [[Karolis Naivusis|Karoliu Naiviuoju]] vikingai, vadovaujami [[Rolas|Rolo]], įsikūrė Normandijoje. [[1066]] m. Rolo palikuonis [[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmas Užkariautojas]] sumuša anglus – saksus ir įsitvirtina Anglijos karalių soste.
-Taip pat vikingai buvo pirmieji europiečiai, apsilankę Amerikoje. Kadangi tai tebuvo kelios nereguliarios kelionės, vietinių gyventojų kultūros niekaip nepaveikė ir pastovių [[kolonija (gyvenvietė)|kolonijų]] neįkūrė.
-== Vikingų laivyba ir karyba ==
-[[Vaizdas:Gokstadskipet1.jpg|thumb|Vikingų laivas, eksponuojamas Osle]]
-Vikingų laivai buvo dviejų pagrindinių tipų: ''langskipai'' (senąja skandinavų kalba ''langskip'' „ilgasis laivas“) ir ''knorai'' (senąja skandinavų kalba ''knörr''). Langskipai buvo grynai kariniai laivai, kurių abu galai buvo užsmailinti. Langskipai, abiejuose galuose turėję [[slibinas|slibinų]] galvas, dar buvo vadinami ''[[Drakaras|drakarais]]''. Langskipai neturėjo denio, buvo labai ilgi ir siauri. Knorai turėjo denį, buvo ne tokie siauri, nes jie daugiau buvo naudojami prekybiniams tikslams, jais buvo pervežamas krovinys. Abu laivų tipai turėjo [[burė|bures]], bet langskipai daugiau buvo varomi [[irklas|irklais]].
-== Vikingai ir baltų gentys ==
-{{Šaltiniai|neturi_nuo=2005 m. gegužės|nuo=2011 m. gruodžio}}
-Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra [[Apuolės pilis|Apuolės]] ([[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]]) puolimas ([[854]] m.). Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau yra aprašytas antrasis. Per jį Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys [[kuršiai]] po 9 dienų trukusios kovos sumokėjo išpirką. Baltijos jūros regione vikingų žygių, t. y. ginkluotų antpuolių jūra, tradiciją perėmė kuršiai, patys ėmę puldinėti Skandinavijos pakrantes. Naujausiuose lietuvių istorikų darbuose yra keliama [[hipotezė]], kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurtos normanų kolonijos ar bent jau vasaros stovyklos. [[Archeologija|Archeologai]] spėja, kad [[skandinavai]] turėjo turėti pastovesnį apsistojimo punktą ir Palangos apylinkėse.
-== Vikingų šeimos ==
-Kai kurie vikingai gyveno triukšminguose prekybiniuose miestuose, tokiuose kaip Jorkas Anglijoje. Vis dėlto dauguma jų turėjo atskiras sodybas. Viską, ko šeimai reikėjo, jie turėjo pasidaryti ar išauginti savo ūkyje. Vikingų moterys tuomet turėjo daugiau teisių nei kitos anų laikų moterys. Pavyzdžiui, panorėjusios jos galėjo išsiskirti su vyru.
-== Klaidingi stereotipai ==
-[[Vaizdas:Leif Ericson on the shore of Vinland.gif|thumb|Šiuolaikinis vikingo vaizdinys. Dažnai neteisingai manoma, kad vikingai dėvėjo raguotus šalmus.]]
-=== Ūgis ===
-Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai. [[Ibn Fadlanas]] ir Europos šaltiniai mini, kad vikingai buvo didelio ūgio. Šiuolaikinės studijos parodė, kad vikingų vidutinis ūgis buvo 168,4 – 176 cm. Yra skirtumų, tad aukštesnio rango vikingai neretai būdavo aukštesni (dėl geresnio maitinimosi), bet vikingai, palyginti su šiuolaikiniais žmonėmis, nebuvo aukšti. Tačiau palyginti su žmonėmis, gyvenusiais vikingų amžiuje, vikingai buvo aukštesni (tai lėmė genetiniai faktoriai).
-=== Raguoti šalmai ===
-Neskaitant dviejų trijų (ritualinių) [[šalmas|šalmų]] su iškilimais, galėjusių reikšti varnus, gyvates ar ragus, nė vienas pavaizduotas ar išlikęs vikingų amžiaus karių šalmas neturi ragų. Be to, vikingų naudotas artimasis kovos stilius (sustatomos skydų sienos) ragus būtų daręs nepatogius ir pavojingus.
-Prie šio nesusipratimo iš dalies prisidėjo XIX a. organizacijos ''Götiska Förbundet'', įkurtos [[1811]] m. [[Stokholmas|Stokholme]], entuziastų platinta idėja, kad [[skandinavų mitologija]] gali būti meno objektas.
-Įprasti vikingų šalmai buvo kūginiai, pagaminti iš tvirtos odos su medžio ir metalo sutvirtinimais paprastiems kariams ir geležiniai su kaukėmis ir grandiniais šarvais vadams. Tai pagrįsta ankstesniais Vendelio amžiaus šalmais iš vidurio Švedijos. Vienintelis tikras vikingų šalmas rastas Gjermundu vietovėje Norvegijoje. Šis šalmas geležinis ir priskiriamas [[X amžius|X a.]]
-=== Laukiniai plėšikai ===
-Nepaisant vikingų, kaip plėšikų gyvenusių dėl grobio, įvaizdžio vikingų visuomenės centras buvo savitarpiškumas asmeniniu, socialiniu ir platesniu politiniu lygiu. Vikingai gyveno tais laikais, kai daugybė bendruomenių buvo įsivėlusios į nesiliaujančius smurto protrūkius, tad vikingų elgesys šiame kontekste neatrodo toks jau laukinis. Kiti to laikotarpio žmonės buvo žymiai žiauresni nei vikingai, pvz., frankų karalius [[Karolis Didysis]] (''Charlemagne''), kuris nukirto 4500 [[saksai|saksų]] galvas (Kruvinasis Verdeno verdiktas) per vieną dieną iš dalies todėl, kad jie atsisakė priimti [[krikščionybė|krikščionybę]]. Dauguma vikingų buvo prekeiviai, nors kai kurie plėšikavo, ypač geras taikinys buvo Airijos, Škotijos, Velso ir Anglijos [[vienuolynas|vienuolynai]], turėję daug aukso ir sidabro. Kadangi vienuolynai buvo rašymo ir mokymo centrai, labiau tikėtina, kad jų patirtis būtų patekusi į istoriją. Bet daug vienuolynų literatūros buvo sunaikinta per plėšimus.
-Per tris šimtus metų, kuomet vikingai buvo aktyviausi, apytiksliai buvo tik 347 užpuolimų teritorijoje tarp Britų salų, Portugalijos ir Turkijos. Airijoje, kur jie buvo labiausiai žinomi dėl vienuolynų plėšimų, žinoma tik 430 užpuolimų per tris šimtus metų.
-=== Kaukolių indai ===
-Žmonių kaukolių panaudojimas gerti taip pat nepagrįstas istorija. Mitas gali būti atsektas iki Ole Wormo ''Runer seu Danica literatura antiquissima'' ([[1636]] m.), kur kariai gėrė ''ór bjúgviðum hausa'' („iš lenktų kaukolės atšakų“, t. y. ragų) buvo išversta ''ex craniis eorum quos ceciderunt'' („iš kaukolių tų, kuriuos jie nužudė“). Indas  iš kaukolės gali turėti ryšį su kitomis [[germanai|germanų]] gentimis ir Eurazijos klajokliais, pavyzdžiui, su [[skitai]]<nowiki/>s ir [[pečenegai|pečenegais]].
-=== Apsileidimas ===
-Pasišiaušusio purvino laukinio įvaizdis, siejamas su vikingais populiariojoje literatūroje, yra tikrovės iškraipymas. Ne skandinavų krikščionys parašė daugumą išlikusių pasakojimų, tad jie yra šališki. Šis požiūris atsirado, nes krikščionys nesuprato [[pagonybė]]s. Taip pat ir [[Adomas Brėmenietis|Adomo Brėmeniečio]] darbuose yra labai abejotinų pasakojimų apie vikingų netvarkingumą ir barbariškumą.
-Tačiau dabar žinoma, kad vikingai [[asmens higiena]]i naudojo įvairius įrankius, pavyzdžiui, [[šukos|šukas]], žnypleles, [[skustuvas|skustuvus]] ar pritaikytus „ausų šaukštus“. Šukos yra tarp dažniausiai randamų vikingų amžiaus dirbinių. Normanai gamino [[muilas|muilą]] it jį naudojo ne tik prausimuisi, bet ir plaukams balinti, nes šviesūs plaukai vikingų kultūroje buvo idealas.
-Vikingai Anglijoje netgi turėjo nekokią reputaciją dėl perdėtos švaros, nes maudydavosi vienąkart per savaitę, šeštadieniais (priešingai nei [[anglosaksai]]). Todėl šeštadienis skandinavų kalbose vadinamas ''laugardagur/laurdag/lørdag/lördag'' „prausimosi diena“, nors daugumoje dabartinių skandinavų kalbų reikšmė prarasta (islandiškai „laug“ vis dar reiškia „vonia“ ar „baseinas“).
-O dėl Rusios gyventojų, priglaudusių dalį variagų, tai Ibn Rusta pažymi jų švarumą, o Ibn Fadlanas pasišlykštėjęs žmonėmis, kurie rytais naudojasi tuo pačiu indu veidui praustis ir nosiai pūstis. Jo pasišlykštėjimas galėjo kilti dėl kitokio požiūrio į higieną [[Islamas|islamo]] pasaulyje (tekantis vanduo, švarus indas). Nors pastaba išreiškė pasišlykštėjimą, visgi Ibn Fadlanas pažymėjo, kad Rusios gyventojai prausiasi kiekvieną rytą.
-== Nuorodos ==
-{{Išnašos}}
-== Literatūra ==
-* Arturas Mickevičius. Normanai ir baltai IX–XII a. – Vilnius: Versus Aureus, 2004. – 181 p.
 {{Commons|Vikings}}
 [[Kategorija:Vikingai| ]]
+gaidynas valdo sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj sdaaaaaaaaaaaaaaasdsaaaaaaaaaaaaaaaafffffffffffffgdgggggggggggggggggjhhhhhhhhhhhhhhhhhhjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhjjhhjjhjhjhjhjhjjjhjhjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhj kas skaitys tas gaidys