Vertybinis popierius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Atmesta
Vaidila (aptarimas | indėlis)
vėliau perrašysiu
Žyma: Rankinis atšaukimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{tvarkomas}}
{{Tvarkyti}}
{{Tvarkyti}}
{{Šaltiniai}}
{{Šaltiniai}}

18:03, 16 kovo 2021 versija

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
   Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.

Vertybinis popierius, VPdokumentas, patvirtinantis privačią asmens teisę ir kito subjekto turtinį įsipareigojimą.

Formos

Pagrindinės:

  1. Akcijos
  2. Čekis
  3. Obligacija
  4. Opcionas
  5. kt.

VP gali būti išleidžiami rengiant emisiją.

Vertybiniai popieriai:

  1. pirminiai (patvirtina dokumento turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms);
  2. išvestiniai (patvirtina dvi išskirtines teises ir pareigas: (i) teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, (ii) taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms).

Vertybiniai popieriai (pagal disponavimo būdą) gali būti:

  1. vardiniai
  2. pareikštiniai
  3. orderiniai

Pagal reikalavimo teisę vertybiniai popieriai gali būti:

  1. piniginiai (suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą – čekis, vekselis, obligacija)
  2. nuosavybės (suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (išskyrus įstatymo numatytas išmintis) – akcijos, akcijos sertifikatai ir kt.
  3. prekiniai (suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių – konosementas, sandėliavimo dokumentas ir kt.)

Vertybiniai popieriai gali būti:

  1. investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.)
  2. neinvesticiniai (kreditiniai) (čekiai, vekseliai ir kt.)

Vertybiniai popieriai gali būti:

  1. materialūs (nustatytos formos ir turinio dokumentai)
  2. nematerialūs (neturintys materialios formos)

Vertybinių popierių sąrašas nėra baigtinis. Vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui, tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, tačiau įstatymas gali numatyti ir priešingą variantą – teisė perleidžiama, neperleidžiant paties vertybinio popieriaus. Bet kuris vertybinių popierių perdavimas neturi pažeisti teisės normų. Vertybiniai popieriai turi turėti įstatymo numatytus rekvizitus.

Šio straipsnio 10 dalis yra specialioji norma, aptarianti nematerialių vertybinių popierių saugojimo ir tvarkymo ypatumus. Nematerialūs vertybiniai popieriai neturi objektyvios, materialios išraiškos t. y. jie nėra įprastai suprantami dokumentai, o fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurios atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu. Tokios sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje ar kompiuteriniu būdu, tokias sąskaitas tvarkyti turi teisę viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės, bankai), kurie yra specializuotos akcinės bendrovės – Lietuvos centrinio depozitoriumo – bendrovės.

Vertybiniai popieriai:

  1. akcija (investicinis – nuosavybės vertybinis popierius)
  2. obligacija (investicinis – piniginis vertybinis popierius)
  3. čekis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius)
  4. vekselis (neinvesticinis – piniginis vertybinis popierius)
  5. konosamentas (neinvesticinis – prekinis vertybinis popierius)
  6. indėlių liudijimai
  7. valstybės skolinis įsipareigojimas

Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jei įstatymas nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų numatytas teises / patvirtina turtines ir neturtines akcininko teises

Akcijos gali būti:

  • pagal disponavimo būdą: vardinės arba pareikštinės
  • pagal suteikiamas teises: paprastos arba privilegijuotos (suteikiamos teisės ir jų įgyvendinimas skiriasi nuo paprastų akcijų)
  • pagal išraiškos būdą: materialios (turi materialią išraišką – yra išspausdinti dokumentai) arba nematerialios (neturi materialios išraiškos – pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose)

Materialinės vardinės akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises; obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose

Čekis – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui; tai dokumentas patvirtinantis čekio davėjo įsipareigojimus čekio turėtojui; čekio forma priklauso nuo jo rūšies (būtini rekvizitai: „čekis“, besąlyginis įsakymas sumokėti tą sumą, mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo data (vieta), čekio davėjo parašas); čekis gali būti perduodamas indosamentu (perduodamuoju įrašu kitoje čekio pusėje ar jo pratąsoje, patvirtinantį teisių pagal čekį perdavimą kitam asmeniui) arba teisių perleidimo tvarka

Vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; gali būti perduodami indosamentu arba teisių perleidimo tvarka.

Vekselis gali būti:

  • įsakomasis (trata) – vekselio davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui; vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą (kad padaręs įrašą asmuo sutinka apmokėti vekselį laiku) ir apmokėjimą
  • paprastasis (solo vekselis) – jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą

Konosamentas – tai dokumentas įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) ir jais disponuoti; jis patvirtina jame nurodyto arba jį pateikusio asmens reikalavimo teisę į konosamente nurodytus daiktus; asmens nuosavybę į nurodytus daiktus patvirtinantis dokumentas, jei iš kitų dokumentų nuosavybės teisės negalima nustatyti

Konosamentas gali būti:

  • orderinis (perduodamas vardiniais ar blankiniais perdavimo įrašais; kroviniai išduodami siuntėjui, gavėjui, paskutiniam nurodytam asmeniui perdavimo sąraše)
  • pareikštinis (perduodamas įteikiant; kroviniai išduodami konosamento pateikėjui)
  • vardinis (perduodamas vardiniais perdavimo įrašais ar kitokia forma; kroviniai išduodami krovinių gavėjui, asmeniui kuriam konosamentas buvo perduotas, laikantis tam tikrų taisyklių)

Indėlių liudijimai (sertifikatai) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui gauti indėlį ir palūkanas; patvirtina indėlio sumą ir indėlininko teises į indėlį ir palūkanas, pasibaigus nustatytam indėlio terminui

Liudijimai gali būti:

  • vardiniai
  • perleidžiamieji
  • neperleidžiamieji

Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis valstybės popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą pinigų sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką (LR iždo vekseliai, taupymo lakštai, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas finansuoti įstatymuose numatytas reikmes ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas; išleidžiami nematerialia forma.