Leskyno dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Add 1 book for Vikipedija:Patikrinamumas (20210313)) #IABot (v2.0.8) (GreenC bot |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Leskyno dėsnis''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] besireiškiantis [[Akcentologija|akcentologinis]] dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko [[Augustas Leskynas|A. Leskyno]] ({{de|A.Leskien}}) vardu.<ref name="Collinge115">{{cite book|last=Collinge|first=N. E.|title=The Laws of Indo-European|publisher=John Benjamins Publishing Company|date=1985|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=115|isbn=}}</ref> |
'''Leskyno dėsnis''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] besireiškiantis [[Akcentologija|akcentologinis]] dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko [[Augustas Leskynas|A. Leskyno]] ({{de|A.Leskien}}) vardu.<ref name="Collinge115">{{cite book|last=Collinge|first=N. E.|title=The Laws of Indo-European|url=https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll|publisher=John Benjamins Publishing Company|date=1985|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll/page/115 115]|isbn=}}</ref> |
||
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų [[priegaidė]] buvo [[Akūtas|akūtinė]] (tvirtapradė): ''*rankā́ns'' > ''rankàs'', ''*rankā́'' > ''rankà''. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: ''*rañkā͂s'' > ''rañkos'', kur ''o'' – ilgasis [[balsis]], kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ilgojo balsio *''ā''.<ref name="Collinge115"/> |
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų [[priegaidė]] buvo [[Akūtas|akūtinė]] (tvirtapradė): ''*rankā́ns'' > ''rankàs'', ''*rankā́'' > ''rankà''. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: ''*rañkā͂s'' > ''rañkos'', kur ''o'' – ilgasis [[balsis]], kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ilgojo balsio *''ā''.<ref name="Collinge115"/> |
||
02:16, 14 kovo 2021 versija
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.[1]
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rankā́ns > rankàs, *rankā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rañkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā.[1]
Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:[2]
| Akūtiniai skiemenys | Neakūtiniai skiemenys | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma | Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma |
| Vyr. g. | |||||
| Vns. įnag. | gerúoju | gerù | Vns. kilm. | gẽrojo | gẽro |
| Dgs. vard. | geriéji | gerì | Vns. gal. | gẽrąjį | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerúosius | gerùs | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
| Dvs. vard.–gal. | gerúoju | gerù | Dgs. įnag. | geraĩsiais | geraĩs |
| Mot. g. | |||||
| Vns. vard. | geróji | gerà | Vns. kilm. | gerõsios | gerõs |
| Vns. įnag. | gerą́ja | gerà | Vns. gal. | gẽrąją | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerą́sias | geràs | Dgs. vard. | gẽrosios | gẽros |
| Dvs. vard.–gal. | geriéji | gerì | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
Akūtinė veiksmažodžių galūnė nesutrumpėjo, jeigu ją apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiu – tarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi).
Taip pat skaitykite
- Priegaidė
- Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
- Semerenio dėsnis
- Hirto dėsnis
- Lietuvių kalbos kirčiavimas
- Kirčiuotė
- Redukcija (kalbotyra)
Literatūra
- Collinge N. E. The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Collinge, N. E. (1985). The Laws of Indo-European. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. pp. 115.
- ↑ Дыбо, В. А. (1981). Славянская акцентология. М.: Наука. p. 12.