Aliuvis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2006 m. kovo|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2006 m. kovo|nuo=2020 m. lapkričio}}
[[Vaizdas:AlluvialPlain.JPG|300px|miniatiūra|Aliuvinė lyguma]]
[[Vaizdas:AlluvialPlain.JPG|250px|miniatiūra|Aliuvinė lyguma]]
'''Aliuvis''', ''upių sąnašos'' ({{la|alluvio}} 'sąnašos') – nuotrupinė medžiaga, suklota pastovaus tekančio vandens srauto. Daugiausia [[upė|upių]] slėniuose dengia ir formuoja [[salpa|salpą]], terasas, užpildo vagą ir [[senvagė|senvages]]. Nuogulų pobūdis priklauso nuo upės [[hidrodinaminis režimas|hidrodinaminio režimo]], ardomų [[uoliena|uolienų]] sudėties, [[reljefas|reljefo]]. Kalnų upių aliuvis rupesnis (įvairių uolienų [[gargždas]]), blogai išrūšiuotas, nesluoksniuotas. Lygumų aliuvis smulkesnis ([[žvirgždas]], [[smėlis]], [[aleuritas]], [[molis (uoliena)|molis]]), geriau išrūšiuotas, jam būdingas įkypas sluoksniuotumas.
'''Aliuvis''', ''upių sąnašos'' ({{la|alluvio}} 'sąnašos') – nuotrupinė medžiaga, suklota pastovaus tekančio vandens srauto. Daugiausia [[upė|upių]] slėniuose dengia ir formuoja [[salpa|salpą]], terasas, užpildo vagą ir [[senvagė|senvages]]. Nuogulų pobūdis priklauso nuo upės [[hidrodinaminis režimas|hidrodinaminio režimo]], ardomų [[uoliena|uolienų]] sudėties, [[reljefas|reljefo]]. Kalnų upių aliuvis rupesnis (įvairių uolienų [[gargždas]]), blogai išrūšiuotas, nesluoksniuotas. Lygumų aliuvis smulkesnis ([[žvirgždas]], [[smėlis]], [[aleuritas]], [[molis (uoliena)|molis]]), geriau išrūšiuotas, jam būdingas įkypas sluoksniuotumas.



23:36, 2 kovo 2021 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aliuvinė lyguma

Aliuvis, upių sąnašos (lot. alluvio 'sąnašos') – nuotrupinė medžiaga, suklota pastovaus tekančio vandens srauto. Daugiausia upių slėniuose dengia ir formuoja salpą, terasas, užpildo vagą ir senvages. Nuogulų pobūdis priklauso nuo upės hidrodinaminio režimo, ardomų uolienų sudėties, reljefo. Kalnų upių aliuvis rupesnis (įvairių uolienų gargždas), blogai išrūšiuotas, nesluoksniuotas. Lygumų aliuvis smulkesnis (žvirgždas, smėlis, aleuritas, molis), geriau išrūšiuotas, jam būdingas įkypas sluoksniuotumas.

Išskiriamos keturios facijos: vagos, salpos, senvagių, deltų. Vagos aliuvis susidaro vingiuotos upės vagai graužiantis į šoną, jo apačioje susidaro bazinis horizontas (gargždo grindinys), aukščiau įkypai sluoksniuotos nuogulos sudaro sėklius, salas, nerijas. Salpos aliuvis formuojasi potvynių metu aukščiau nusėdant smėliui, aleuritui su bangavimo ir tekėjimo ruzgų tekstūromis. Senvagių aliuvis formuojasi senvagėse, savybėmis artimas ežerinėms nuosėdoms. Deltų aliuvis susidaro upių deltose.