2007–2008 m. finansų krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas 81.7.99.8 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vaidila keitimas)
Žyma: Atmesti
+LT pramonės kritimas
Eilutė 15: Eilutė 15:
Nuo 1997 m. nekilnojamojo turto burbulas kilo ir kitose šalyse, kainos kilo ženkliau nei per ankstesnius ekonomikos bumus. „[[The Economist]]“ tai įvardijo kaip „didžiausią burbulą žmonijos istorijoje“.<ref>{{Cite news |url = http://www.economist.com/opinion/displaystory.cfm?story_id=4079027 |title = The worldwide rise in house prices is the biggest bubble in history |date = June 16, 2005 |publisher = The Economist }}</ref>
Nuo 1997 m. nekilnojamojo turto burbulas kilo ir kitose šalyse, kainos kilo ženkliau nei per ankstesnius ekonomikos bumus. „[[The Economist]]“ tai įvardijo kaip „didžiausią burbulą žmonijos istorijoje“.<ref>{{Cite news |url = http://www.economist.com/opinion/displaystory.cfm?story_id=4079027 |title = The worldwide rise in house prices is the biggest bubble in history |date = June 16, 2005 |publisher = The Economist }}</ref>


Lietuvoje kaip ir kitose Baltijos šalyse atsaini skandinaviškų bankų būsto paskolų politika taip pat prisidėjo prie ekonomikos griūties. Lietuva (ir kitos Baltijos šalys) tapo viena labiausiai nuo jos nukentėjusių šalių. Labiausiai Lietuvos ekonomikai krizė smogė 2008–2010 m.<ref name="KTU">Kiyak D., Labanauskaitė D., Reichenbachas T. [http://journals.ku.lt/index.php/RFDS/article/view/552 Finansų krizių tipai, jų palyginamoji analizė Lietuvoje]. Regional formation and development studies, 2014, No. 2 (7), p. 57-73.</ref>
Lietuvoje kaip ir kitose Baltijos šalyse atsaini skandinaviškų bankų būsto paskolų politika taip pat prisidėjo prie ekonomikos griūties. Lietuva (ir kitos Baltijos šalys) tapo viena labiausiai nuo jos nukentėjusių šalių. Labiausiai Lietuvos ekonomikai krizė smogė 2008–2010 m.<ref name="KTU">Kiyak D., Labanauskaitė D., Reichenbachas T. [http://journals.ku.lt/index.php/RFDS/article/view/552 Finansų krizių tipai, jų palyginamoji analizė Lietuvoje]. Regional formation and development studies, 2014, No. 2 (7), p. 57-73.</ref> Pramonės sektoriaus sukuriama [[pridėtinė vertė]] (to meto kainomis) bendros pridėtinės vertės atžvilgiu krito nuo 21,6 % (2008 m.) iki 17,5 % (2009 m.).<ref>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F1333EAD263B Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo]</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

16:10, 2 kovo 2021 versija

Pasaulio žemėlapis, rodantis šalių BVP augimą 2009 m. Ruda spalva pažymėtose šalyse BVP krito.
Antrarūšių (angl. subprime) būsto paskolų teikimas pasiekė aukštumas 2004–2006 m., sudarė ~20 % naujai išduotų paskolų pastaraisiais metais.
JAV Investicinių bankų finansinis svertas ženkliai išaugo 2003–2007 m.

2007–2008 m. finansų krizė – finansų krizė, ekonomistų laikoma didžiausia po XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrosios pusės Didžiosios ekonominės krizės.[1][2][3][4]

Prasidėjo 2007 m. JAV didelės rizikos paskolų rinkos krize. 2008 m. rugsėjo 15 d., žlugus Lehman Brothers investiciniam bankui, peraugo į tarptautinę bankų krizę.[5] Itin didelė bankų, pavyzdžiui, Lehman Brothers, toleruojama rizika prisidėjo prie krizės masto išaugimo.[6] Siekiant išvengti pasaulinės finansinės sistemos griūties, finansinėms įstaigoms teikta didelė finansinė pagalba. Vis dėlto tai neapsaugojo nuo pasaulinės recesijos, vadinamos Didžiąja recesija. 2009 m. pabaigoje euro zonos šalyse prasidėjo Europos vyriausybės skolų krizė.

Trečiosios Bazelio sutarties apibrėžti kapitalo ir likvidumo standartai įgyvendinti kai kuriose šalyse.[7] JAV priimtas Doddo–Franko aktas, skirtas finansiniam stabilumui skatinti.[8]

Krizės užuomazgos įžvelgiamos antrarūšių (angl. subprime) būsto paskolų teikime, kuris pasiekė aukštumas 2004–2006 m. 2007–2008 m. prasidėjo JAV su nekilnojamuoju turtu susijusių vertybinių popierių kainos kritimas. Sprogus nekilnojamojo turto burbului nekilnojamojo turto kainos pradėjo sparčiai mažėti. Investiciniai bankai ir investiciniai fondai, investavę skolintas lėšas ir naudoję finansinį svertą, buvo priversti šį smarkiai nuvertėjusį turtą parduoti ir grąžinti paskolas. Vertybiniai popieriai tapo nelikvidūs, investiciniams bankams prireikė papildomo kapitalo.[9]

„Morgan Stanley“ ir „Goldman Sachs“ – paskubėjo pasiversti į paprastus Federalinio rezervų banko kontroliuojamus bankus, idant gautų laisvą priėjimą prie 90 dienų trumpalaikių jo paskolų. „Bear Stearns“ ir „Merrill Lynch“ buvo nupirkti „JP Morgan Chase“ ir „Bank of America“ komercinių bankų. O liūdniausia bankroto dalia teko „Lehman Brothers“ bankui. Dėl finansų rinkos globalizacijos ir integracijos JAV prasidėjusi krizė peraugo į pasaulinę finansų krizę.[9]

Nuo 1997 m. nekilnojamojo turto burbulas kilo ir kitose šalyse, kainos kilo ženkliau nei per ankstesnius ekonomikos bumus. „The Economist“ tai įvardijo kaip „didžiausią burbulą žmonijos istorijoje“.[10]

Lietuvoje kaip ir kitose Baltijos šalyse atsaini skandinaviškų bankų būsto paskolų politika taip pat prisidėjo prie ekonomikos griūties. Lietuva (ir kitos Baltijos šalys) tapo viena labiausiai nuo jos nukentėjusių šalių. Labiausiai Lietuvos ekonomikai krizė smogė 2008–2010 m.[9] Pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė (to meto kainomis) bendros pridėtinės vertės atžvilgiu krito nuo 21,6 % (2008 m.) iki 17,5 % (2009 m.).[11]

Šaltiniai

  1. ↑ „Two top economists agree 2009 worst financial crisis since great depression; risks increase if right steps are not taken“. Reuters. February 27, 2009. Suarchyvuotas originalas February 12, 2010. Nuoroda tikrinta November 10, 2015. {{cite news}}: Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  2. ↑ Eigner, Peter; Umlauft, Thomas S. (2015-07-01). „The Great Depression(s) of 1929–1933 and 2007–2009? Parallels, Differences and Policy Lessons“. MTA-ELTE Crisis History Working Paper No. 2: Hungarian Academy of Science. SSRN 2612243. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)CS1 priežiūra: location (link)
  3. ↑ Eichengreen; O'Rourke. „A tale of two depressions: What do the new data tell us?“. VoxEU.org. Nuoroda tikrinta 2016-02-22.
  4. ↑ Temin, Peter (2010-01-01). „The Great Recession and the Great Depression“. National Bureau of Economic Research. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  5. ↑ Williams, Mark (April 12, 2010). Uncontrolled Risk. McGraw-Hill Education. ISBN 978-0-07-163829-6.
  6. ↑ Williams, Mark (April 12, 2010). Uncontrolled Risk. McGraw-Hill Education. p. 213. ISBN 978-0-07-163829-6.
  7. ↑ „Monitoring adoption of Basel standards“. Bank for International Settlements. Nuoroda tikrinta February 2, 2016.
  8. ↑ „Obama-Regulatory Reform Speech June 17, 2009“. Whitehouse.gov. June 18, 2009. Nuoroda tikrinta May 1, 2010.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 Kiyak D., Labanauskaitė D., Reichenbachas T. Finansų krizių tipai, jų palyginamoji analizė Lietuvoje. Regional formation and development studies, 2014, No. 2 (7), p. 57-73.
  10. ↑ „The worldwide rise in house prices is the biggest bubble in history“. The Economist. June 16, 2005.
  11. ↑ Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2007–2008_m._finansų_krizė&oldid=6206152"