Briuselis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 50°50′00″ š. pl. 4°21′00″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 4.35000°r. ilg. / 50.83333; 4.35000 (Briuselis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
YiFeiBot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q239.
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9: Eilutė 9:
|regionas = Briuselio
|regionas = Briuselio
|įkurtas =
|įkurtas =
|vadovotitulas = meras |vadovas = Freddy Thielemans
|vadovotitulas = meras |vadovas = Philippe Close
|gyventojumetai = 2013 |gyventoju = 1138854
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 1831742
|plotas = 32.61
|plotas = 32.61
|altitudė =
|altitudė =

12:23, 28 vasario 2021 versija

Briuselis
pranc. Bruxelles, ol. Brussel, vok. Brüssel
            
Briuselio Didžioji aikštė
Briuselis
Briuselis
50°50′00″ š. pl. 4°21′00″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 4.35000°r. ilg. / 50.83333; 4.35000 (Briuselis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Belgijos vėliava Belgija
Regionas Briuselio regionas
meras Philippe Close
Gyventojų (2018) 1 831 742
Plotas 32,61 km²
Tankumas (2018) 56 171 žm./km²
Vikiteka Briuselis
Kirčiavimas Briùselis

Briuselis – Belgijos sostinė, taip pat laikoma de facto Europos Sąjungos sostine, kadangi čia yra dvi iš trijų pagrindinių sąjungos institucijų, yra ir NATO būstinė. Briuseliu dažnai vadinamas visas Briuselio-sostinės regionas, tačiau Briuselio miestas (prancūziškai Bruxelles-Ville arba Ville de Bruxelles, olandiškai Stad Brussel) yra 1 iš 19 Briuselio-sostinės regiono komunų.

Istorija

Viduramžiais Briuselis buvo Brabanto hercogų rezidencija. 1830 m. susiformavus Belgijai, tapo jos sostine. Po Antrojo pasaulinio karo tapo laikina besikuriančių tarptautinių struktūrų būstine, bet palaipsniui tapo nuolatine sostine.

1897, 1910, 1935 ir 1958 m. mieste vyko Pasaulinė paroda.

Geografija

Briuselio Europos kvartalas
Briuselio šiaurės rajonas

Miestas yra Brabanto provincijos sostinė, svarbus uostas; jame daug kanalų.

Ekonomika

Išvystyta mašinų gamybos, chemijos, lengvoji, poligrafijos pramonė. Amatininkai nuo seno čia gamina puodukus, kilimus, juvelyrinius dirbinius.

Švietimas ir kultūra

Mieste yra keli universitetai, Dailės ir meno akademija, Lui Pastero institutas, Karališkieji Belgijos dailės muziejai, dailės ir istorijos muziejų grupė, Menjė muziejus ir kt. Gotikinė rotušė (XV a.), katedra (XIII–XV a.).

Susisiekimas

Yra tarptautinis Zaventem oro uostas. Veikia metropolitenas, kelios geležinkelio stotys.

Sportas

Futbolas

Mieste 1972 m. vyko IV Europos futbolo čempionatas, o 2000 m. – XI Europos futbolo čempionatas. Žymiausi futbolo klubai:

Nuorodos