Rudolf Hess: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 36: | Eilutė 36: | ||
'''Rudolfas Valteris Richardas Hesas''' ({{de|Rudolf Walter Richard Heß}}, [[1894]] m. [[balandžio 26]] d. [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]], [[Britų Egiptas]] – [[1987]] m. [[rugpjūčio 17]] d. [[Berlynas|Vakarų Berlyne]]) – ilgametis [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] [[nacionalsocialistai|NSDAP]] lyderis, [[Hitleris|Adolfo Hitlerio]] sekretorius ir dešinioji ranka. |
'''Rudolfas Valteris Richardas Hesas''' ({{de|Rudolf Walter Richard Heß}}, [[1894]] m. [[balandžio 26]] d. [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]], [[Britų Egiptas]] – [[1987]] m. [[rugpjūčio 17]] d. [[Berlynas|Vakarų Berlyne]]) – ilgametis [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] [[nacionalsocialistai|NSDAP]] lyderis, [[Hitleris|Adolfo Hitlerio]] sekretorius ir dešinioji ranka. |
||
== Biografija == |
|||
Gimė Bohemijos vokiečių šeimoje, jo tėvas Aleksandrijoje plėtojo verslą. 1900–1908 m. mokėsi Aleksandrijos protestantų mokykloje, vėliau – [[Bad Godesbergas|Bad Godesberge]], paskui baigė prekybos mokyklą [[Noišatelis|Noišatelyje]]. |
Gimė [[Bohemija|Bohemijos]] vokiečių šeimoje, jo tėvas Aleksandrijoje plėtojo verslą. 1900–1908 m. mokėsi Aleksandrijos protestantų mokykloje, vėliau – [[Bad Godesbergas|Bad Godesberge]], paskui baigė prekybos mokyklą [[Noišatelis|Noišatelyje]]. |
||
Pirmojo pasaulinio karo metu – vokiečių kariuomenės lakūnas. 1920 m. liepos 1 d. tapo šešioliktuoju NSDAP nariu. Padėjo A. Hitleriui kalėjime parašyti knygą „[[Mano kova]]“. 1923 m. dalyvavo "[[Alaus pučas|Alaus puče]] Miunchene, vėliau 18 mėnesių praleido Landsbergo kalėjime. 1933 m. balandžio 21 d. buvo išrinktas Vokietijos [[Reichstagas|Reichstago]] deputatu. 1925–1932 m. R. Hesas buvo asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. jo (kaip Nacionalsocialistų partijos vado) pavaduotojas, partijos kanceliarijos viršininkas, ministras be portfelio. 1939–1941 m. antrasis (po [[Hermann Göring|H.Gėringo]]) A. Hitlerio pavaduotojas.<ref name=vle>{{VLE|7|||[https://www.vle.lt/straipsnis/rudolf-hess/ Rudolf Hess]}}</ref> |
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu – vokiečių kariuomenės lakūnas. 1920 m. liepos 1 d. tapo šešioliktuoju NSDAP nariu. Padėjo A. Hitleriui kalėjime parašyti knygą „[[Mano kova]]“. 1923 m. dalyvavo "[[Alaus pučas|Alaus puče]] [[Miunchenas|Miunchene]], vėliau 18 mėnesių praleido Landsbergo kalėjime. 1933 m. balandžio 21 d. buvo išrinktas Vokietijos [[Reichstagas|Reichstago]] deputatu. 1925–1932 m. R. Hesas buvo asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. jo (kaip Nacionalsocialistų partijos vado) pavaduotojas, partijos kanceliarijos viršininkas, ministras be portfelio. 1939–1941 m. antrasis (po [[Hermann Göring|H.Gėringo]]) A. Hitlerio pavaduotojas.<ref name=vle>{{VLE|7|||[https://www.vle.lt/straipsnis/rudolf-hess/ Rudolf Hess]}}</ref> |
||
Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1941 m. gegužės 10 d. vienas naikintuvu nuskrido į Angliją, kur jo lėktuvas buvo numuštas virš Škotijos. Iki karo pabaigos internuotas Anglijoje. Spėjama, kad jis siekė, pasinaudodamas karališkąja britų šeima, pasiūlyti separatinę taiką.<ref>Sereny, Gitta (1996) [1995]. ''Albert Speer: His Battle With Truth.'' New York: Vintage.</ref> Hesas buvo įsitikinęs, kad Vokietija nelaimės, kovodama dviem frontais, todėl būtina užsitikrinti Anglijos paramą.<ref>Boyes, Roger (2010). [https://www.theaustralian.com.au/news/world/how-i-got-hess-talking-australian-journalist-desmond-zwar-explains/news-story/ea05621ae5d63486745370c4880b9258 „How I got Hess talking: Australian journalist Desmond Zwar explains“], ''The Australian''. News Corp Australia.</ref> Adolfo Hitlerio paskelbtas psichiškai nesveiku, pašalintas iš visų postų.<ref name=vle /> |
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje 1941 m. gegužės 10 d. vienas naikintuvu nuskrido į Angliją, kur jo lėktuvas buvo numuštas virš [[Škotija|Škotijos]]. Iki karo pabaigos [[Internavimas|internuotas]] Anglijoje. Spėjama, kad jis siekė, pasinaudodamas karališkąja britų šeima, pasiūlyti separatinę taiką.<ref>Sereny, Gitta (1996) [1995]. ''Albert Speer: His Battle With Truth.'' New York: Vintage.</ref> Hesas buvo įsitikinęs, kad Vokietija nelaimės, kovodama dviem frontais, todėl būtina užsitikrinti Anglijos paramą.<ref>Boyes, Roger (2010). [https://www.theaustralian.com.au/news/world/how-i-got-hess-talking-australian-journalist-desmond-zwar-explains/news-story/ea05621ae5d63486745370c4880b9258 „How I got Hess talking: Australian journalist Desmond Zwar explains“], ''The Australian''. News Corp Australia.</ref> Adolfo Hitlerio paskelbtas psichiškai nesveiku, pašalintas iš visų postų.<ref name=vle /> |
||
[[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. [[JAV]], [[Didžioji Britanija]] ir [[Prancūzija]] 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje bandė susitarti dėl jo paleidimo, bet [[TSRS]] nesutiko. Nusižudė [[Špandau kalėjimas|Špandau kalėjime]]. Nuo 1966 m. buvo vienintelis tvirtovės kalinys.<ref name=vle /> Kūnas [[kremacija|kremuotas]]. Visi Heso palaikai ir atminimai (antkapinis paminklas, Špandau kalėjimas) buvi sunaikinti, kad netaptų neonacių susirinkimo vieta.<ref>Greenwald, John; Freeman, Clive (1987). „[https://web.archive.org/web/20081206131406/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,965331-1,00.html Germany: The Inmate of Spandau’s Last Wish]“. ''Time''.</ref> |
[[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. [[JAV]], [[Didžioji Britanija]] ir [[Prancūzija]] 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje bandė susitarti dėl jo paleidimo, bet [[TSRS]] nesutiko. Nusižudė [[Špandau kalėjimas|Špandau kalėjime]]. Nuo 1966 m. buvo vienintelis tvirtovės kalinys.<ref name=vle /> Kūnas [[kremacija|kremuotas]]. Visi Heso palaikai ir atminimai (antkapinis paminklas, Špandau kalėjimas) buvi sunaikinti, kad netaptų neonacių susirinkimo vieta.<ref>Greenwald, John; Freeman, Clive (1987). „[https://web.archive.org/web/20081206131406/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,965331-1,00.html Germany: The Inmate of Spandau’s Last Wish]“. ''Time''.</ref> |
||
Rudolfas Hesas domėjosi [[astrologija]], [[nacių okultizmas|okultizmu]], buvo [[Karl Haushofer|Karlo Hauzhoferio]] ''Lebensraum'' idėjos proponentas, griežtas vegetaras, abstinentas ir natūralios medicinos šalininkas. Hesas buvo atsidavęs visaliaudinio (''völkisch'') gyvenimo ideologijai, ir nepaisant savo aukštų pareigų, nesiekė turtų ir galios, gyveno kukliame name Miunchene.<ref>Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (1971). ''Hess: A Biography''. London: Granada. </ref> Dalyvaudavo sportinės aviacijos varžybose, buvo |
Rudolfas Hesas domėjosi [[astrologija]], [[nacių okultizmas|okultizmu]], buvo [[Karl Haushofer|Karlo Hauzhoferio]] ''Lebensraum'' idėjos proponentas, griežtas vegetaras, abstinentas ir natūralios medicinos šalininkas. Hesas buvo atsidavęs visaliaudinio (''völkisch'') gyvenimo ideologijai, ir nepaisant savo aukštų pareigų, nesiekė turtų ir galios, gyveno kukliame name Miunchene.<ref>Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (1971). ''Hess: A Biography''. London: Granada. </ref> Dalyvaudavo sportinės aviacijos varžybose, buvo mėgėjas alpinistas. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
10:17, 25 vasario 2021 versija
| Rudolfas Hesas | |
|---|---|
| |
| Rudolfas Hesas, 1935 m. | |
| Gimė | 1894 m. balandžio 26 d. Aleksandrija, Egipto chedivatas, Osmanų imperija |
| Mirė | 1987 m. rugpjūčio 17 d. (93 metai) Vakarų Berlynas, VFR |
| Veikla | Adolfo Hitlerio sekretorius, pavaduotojas, NSDAP kanceliarijos viršininkas |
| Partija | NSDAP |
 Vikiteka |
Rudolf Hess |
Rudolfas Valteris Richardas Hesas (vok. Rudolf Walter Richard Heß, 1894 m. balandžio 26 d. Aleksandrijoje, Britų Egiptas – 1987 m. rugpjūčio 17 d. Vakarų Berlyne) – ilgametis nacistinės Vokietijos NSDAP lyderis, Adolfo Hitlerio sekretorius ir dešinioji ranka.
Biografija
Gimė Bohemijos vokiečių šeimoje, jo tėvas Aleksandrijoje plėtojo verslą. 1900–1908 m. mokėsi Aleksandrijos protestantų mokykloje, vėliau – Bad Godesberge, paskui baigė prekybos mokyklą Noišatelyje.
Pirmojo pasaulinio karo metu – vokiečių kariuomenės lakūnas. 1920 m. liepos 1 d. tapo šešioliktuoju NSDAP nariu. Padėjo A. Hitleriui kalėjime parašyti knygą „Mano kova“. 1923 m. dalyvavo "Alaus puče Miunchene, vėliau 18 mėnesių praleido Landsbergo kalėjime. 1933 m. balandžio 21 d. buvo išrinktas Vokietijos Reichstago deputatu. 1925–1932 m. R. Hesas buvo asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. jo (kaip Nacionalsocialistų partijos vado) pavaduotojas, partijos kanceliarijos viršininkas, ministras be portfelio. 1939–1941 m. antrasis (po H.Gėringo) A. Hitlerio pavaduotojas.[1]
Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1941 m. gegužės 10 d. vienas naikintuvu nuskrido į Angliją, kur jo lėktuvas buvo numuštas virš Škotijos. Iki karo pabaigos internuotas Anglijoje. Spėjama, kad jis siekė, pasinaudodamas karališkąja britų šeima, pasiūlyti separatinę taiką.[2] Hesas buvo įsitikinęs, kad Vokietija nelaimės, kovodama dviem frontais, todėl būtina užsitikrinti Anglijos paramą.[3] Adolfo Hitlerio paskelbtas psichiškai nesveiku, pašalintas iš visų postų.[1]
Niurnbergo tribunolo buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje bandė susitarti dėl jo paleidimo, bet TSRS nesutiko. Nusižudė Špandau kalėjime. Nuo 1966 m. buvo vienintelis tvirtovės kalinys.[1] Kūnas kremuotas. Visi Heso palaikai ir atminimai (antkapinis paminklas, Špandau kalėjimas) buvi sunaikinti, kad netaptų neonacių susirinkimo vieta.[4]
Rudolfas Hesas domėjosi astrologija, okultizmu, buvo Karlo Hauzhoferio Lebensraum idėjos proponentas, griežtas vegetaras, abstinentas ir natūralios medicinos šalininkas. Hesas buvo atsidavęs visaliaudinio (völkisch) gyvenimo ideologijai, ir nepaisant savo aukštų pareigų, nesiekė turtų ir galios, gyveno kukliame name Miunchene.[5] Dalyvaudavo sportinės aviacijos varžybose, buvo mėgėjas alpinistas.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Rudolf Hess. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Sereny, Gitta (1996) [1995]. Albert Speer: His Battle With Truth. New York: Vintage.
- ↑ Boyes, Roger (2010). „How I got Hess talking: Australian journalist Desmond Zwar explains“, The Australian. News Corp Australia.
- ↑ Greenwald, John; Freeman, Clive (1987). „Germany: The Inmate of Spandau’s Last Wish“. Time.
- ↑ Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (1971). Hess: A Biography. London: Granada.