Željko Obradović: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Kaip [[įžaidėjas]], Želko Obradovičius pradėjo karjerą gimtojo Čačako „Borac“ klube. Tapęs vienu komandos lyderių, 1984 m. perėjo į pajėgiausią šalies klubą – [[Belgrado Partizan|Belgrado „Partizan“]]. Su šia komanda laimėjo šalies taurę, čempionatą, o 1989 m. – Koračo taurę. Želko Obradovičius taip pat buvo kviečiamas į Jugoslavijos rinkinę, su ja dalyvavo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. olimpinėse žaidynėse Seule]], kur laimėjo sidabrą, ir [[1990 m. pasaulio krepšinio čempionatas|1990 m. pasaulio čempionate]], kur iškovojo auksą.<ref name="euroleague"/> Vėliau Obradovičius sukėlė eismo įvykį, |
Kaip [[įžaidėjas]], Želko Obradovičius pradėjo karjerą gimtojo Čačako „Borac“ klube. Tapęs vienu komandos lyderių, 1984 m. perėjo į pajėgiausią šalies klubą – [[Belgrado Partizan|Belgrado „Partizan“]]. Su šia komanda laimėjo šalies taurę, čempionatą, o 1989 m. – Koračo taurę. Želko Obradovičius taip pat buvo kviečiamas į Jugoslavijos rinkinę, su ja dalyvavo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|1988 m. olimpinėse žaidynėse Seule]], kur laimėjo sidabrą, ir [[1990 m. pasaulio krepšinio čempionatas|1990 m. pasaulio čempionate]], kur iškovojo auksą.<ref name="euroleague"/> Vėliau Obradovičius sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo senyvo amžiaus pėsčioji, dėl to jam buvo skirta įkalinimo bausmė; kalėjime Obradovičius praleido beveik 2 metus ir vieną sezoną nežaidė krepšinio. Dėl tarnybos vengimo kalėjime Obradovičius buvo sėdėjęs ir anksčiau.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/vyresnio-saro-brolio-istorija-prazudes-zmogu-sedo-i-kalejima-ir-per-nakti-tapo-treneriu-n959191 „Vyresnio Šaro „brolio“ istorija: pražudęs žmogų sėdo į kalėjimą ir per naktį tapo treneriu“], tv3.lt.</ref> |
||
1991 m. grįžęs iš kalėjimo vėl prisijungė prie klubo. Tais pačiais metais „Partizan“ vadovybė įkalbėjo tuo metu 31-erių metų žaidėją užimti trenerio postą. 1991–1992 m., debiutiniame savo sezone, Obradovičius su „Partizan“ iškovojo trigubą pergalę – Jugoslavijos lygą, taurę ir „[[Eurolyga|Eurolygą]]“. Vėliau trumpai treniravo Badalonos „Juventud“, su kuria vėl laimėjo FIBA Europos lygą („Eurolygą“), kitais metais vėl pakartojo laimėjimą su Madrido „Real“, atvesdamas „karališkąjį“ klubą prie žemyno trofėjaus po 15 metų pertraukos. Taip pat su „Realu“ laimėjo Saportos taurę. 1997–1999 m., dirbdamas su Trevizo „Benetton“, atvedė šį italų klubą iki „Eurolygos“ finalo ketverto bei laimėjo Saportos taurę.<ref name="euroleague"/> |
1991 m. grįžęs iš kalėjimo vėl prisijungė prie klubo. Tais pačiais metais „Partizan“ vadovybė įkalbėjo tuo metu 31-erių metų žaidėją užimti trenerio postą. 1991–1992 m., debiutiniame savo sezone, Obradovičius su „Partizan“ iškovojo trigubą pergalę – Jugoslavijos lygą, taurę ir „[[Eurolyga|Eurolygą]]“. Vėliau trumpai treniravo Badalonos „Juventud“, su kuria vėl laimėjo FIBA Europos lygą („Eurolygą“), kitais metais vėl pakartojo laimėjimą su Madrido „Real“, atvesdamas „karališkąjį“ klubą prie žemyno trofėjaus po 15 metų pertraukos. Taip pat su „Realu“ laimėjo Saportos taurę. 1997–1999 m., dirbdamas su Trevizo „Benetton“, atvedė šį italų klubą iki „Eurolygos“ finalo ketverto bei laimėjo Saportos taurę.<ref name="euroleague"/> |
17:00, 24 vasario 2021 versija
Asmeniniai duomenys | ||
---|---|---|
Gimimo data | 1960 m. kovo 9 d. | |
Gimimo vieta | Čačakas, Serbijos FR, Jugoslavija | |
Ūgis | 1,84 m | |
Klubas | ||
Dabar žaidžia | ||
Pozicija | įžaidėjas | |
Profesionalūs klubai | ||
1978–1984 1984–1991 |
Čačako „Borac“ Belgrado „Partizan“ |
|
Šalies rinktinė | ||
1988–1990 | Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika | |
1991–1992 1993–1994 1994–1997 1996–2000 1997–1999 1999–2012 2004–2005 2013–2020 |
Belgrado „Partizan“ Badalonos „Joventut“ Madrido „Real“ Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika Trevizo „Benetton“ Atėnų „Panathinaikos“ Serbija ir Juodkalnija Stambulo „Fenerbahçe“ | |
|
Želko Obradovičius (serb. Жељко Обрадовић. g. 1960 m. kovo 9 d. Čačake) – Serbijos krepšinio treneris, buvęs krepšininkas. Vienas tituluočiausių Europos krepšinio trenerių.
Biografija
Kaip įžaidėjas, Želko Obradovičius pradėjo karjerą gimtojo Čačako „Borac“ klube. Tapęs vienu komandos lyderių, 1984 m. perėjo į pajėgiausią šalies klubą – Belgrado „Partizan“. Su šia komanda laimėjo šalies taurę, čempionatą, o 1989 m. – Koračo taurę. Želko Obradovičius taip pat buvo kviečiamas į Jugoslavijos rinkinę, su ja dalyvavo 1988 m. olimpinėse žaidynėse Seule, kur laimėjo sidabrą, ir 1990 m. pasaulio čempionate, kur iškovojo auksą.[1] Vėliau Obradovičius sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo senyvo amžiaus pėsčioji, dėl to jam buvo skirta įkalinimo bausmė; kalėjime Obradovičius praleido beveik 2 metus ir vieną sezoną nežaidė krepšinio. Dėl tarnybos vengimo kalėjime Obradovičius buvo sėdėjęs ir anksčiau.[2]
1991 m. grįžęs iš kalėjimo vėl prisijungė prie klubo. Tais pačiais metais „Partizan“ vadovybė įkalbėjo tuo metu 31-erių metų žaidėją užimti trenerio postą. 1991–1992 m., debiutiniame savo sezone, Obradovičius su „Partizan“ iškovojo trigubą pergalę – Jugoslavijos lygą, taurę ir „Eurolygą“. Vėliau trumpai treniravo Badalonos „Juventud“, su kuria vėl laimėjo FIBA Europos lygą („Eurolygą“), kitais metais vėl pakartojo laimėjimą su Madrido „Real“, atvesdamas „karališkąjį“ klubą prie žemyno trofėjaus po 15 metų pertraukos. Taip pat su „Realu“ laimėjo Saportos taurę. 1997–1999 m., dirbdamas su Trevizo „Benetton“, atvedė šį italų klubą iki „Eurolygos“ finalo ketverto bei laimėjo Saportos taurę.[1]
1999–2012 m., persikėlęs į Graikiją, Ž. Obradovičius net 5 kartus laimėjo „Eurolygą“, dominavo Graikijos lygoje, 2007 m. pakartojo trigubą pergalę („Eurolyga“, nacionalinė lyga ir taurė). 2013 m. Obradovičius perėjo į Stambulo „Fenerbahçe“, kur užsibuvo iki 2020 m. Jo vadovaujamas turkų klubas nuolat patekdavo į „Eurolygos“ finalo ketvertą, o 2017 m. šį turnyrą laimėjo.[1]
1996–2000 m. Želko Obradovičius treniravo Jugoslavijos rinktinę, su kuria laimėjo pasaulio ir Europos čempionatus, 2004–2005 m. buvo Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės treneris.[1]
Pasiekimai
- Žaidėjo karjera
- Jugoslavijos krepšinio lyga: 1987 m.
- Jugoslavijos krepšinio taurė: 1989 m.
- Koračo taurė: 1989 m.
- Pasaulio krepšinio čempionatas: auksas – 1990 m.
- Vasaros olimpinės žaidynės: sidabras – 1988 m.
- Trenerio karjera
- Jugoslavijos krepšinio lyga: 1992 m.
- Jugoslavijos krepšinio taurė: 1992 m.
- Eurolyga: 1992, 1994, 1995. 2000, 2002, 2007, 2009, 2011, 2017 m.
- R. Saportos taurė: 1997, 1999 m
- Graikijos krepšinio lyga: 1999–00, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2004–05, 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2009–10, 2010–11 m.
- Graikijos krepšinio taurė: 2002–03, 2004–05, 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2011–12 m.
- Turkijos krepšinio lyga: 2013–14, 2015–16, 2016–17, 2017–18 m.
- Turkijos krepšinio taurė: 2016, 2019, 2020 m.
- Turkijos krepšinio Prezidento taurė: 2013, 2016, 2017 m.
- Italijos krepšinio supertaurė: 1997 m.
- Pasaulio krepšinio čempionatas: auksas – 1998 m.
- Europos krepšinio čempionatas: auksas – 1995 (kaip trenerio asistentas), 1997 m.; bronza – 1999 m.
- Vasaros olimpinės žaidynės: sidabras – 1996 m.
- Eurolygos metų treneris: 2007, 2011, 2017 m.
- Įtrauktas į 50-ies didžiausių Eurolygos kūrėjų sąrašą
Šaltiniai