Supermilžinė

Hercšprungo ir Raselo diagrama

Spektrinė klasė

Rudosios nykštukės

Baltosios nykštukės

Raudonosios nykštukės

Subnykštukės

Nykštukės

Pagrindinė seka

Submilžinės

Milžinės

Šviesiosios milžinės

Supermilžinės

Hipermilžinės

Absoliutinio

ryškio

skalė

Supermilžinė – masyvi žvaigždė, kurios masė siekia 10 – 100 Saulės masių. Jos šviesio klasė būna Ia, Iab arba Ib. Hercšprungo ir Raselo diagramoje yra virš šviesiųjų milžinių. Pačios ryškiausios iš jų dažnai klasifikuojamos kaip hipermilžinės. Supermilžinių absoliutiniai ryškiai būna nuo -5 iki -12. Jų šviesis labai didelis, 5·10³ – 10⁵ Saulės šviesio. Spindulys svyruoja nuo 20 iki 1000 Saulės spindulių. Pagal Stefano ir Bolcmano dėsnį raudonos supermilžinės paviršiaus vienetinis plotas skleidžia žymiai mažiau energijos nei mėlynosios. Taigi raudona supermilžinė yra didesnė už mėlyną su tokiu pat šviesiu.

Dėl labai didelės masės supermilžinių gana trumpa gyvenimo trukmė. Ji yra maždaug nuo 30 mln. iki kelių šimtų tūkst. metų (pagal lygtį M^-2,5*10¹⁰, kur M – masė išreikšta Saulės masėmis). Dažniausiai jos stebimos jaunose galaktinėse struktūrose, tokiose kaip padrikieji spiečiai, netaisyklingosios galaktikos, spiralinių galaktikų vijos. Mažiau jų yra spiralinių galaktikų centriniuose telkiniuose, retai aptinkamos elipsinėse galaktikose bei kamuoliniuose spiečiuose, kur vyrauja senos žvaigždės.

Supermilžinių būna visų spektrinių klasių, nuo jaunų mėlynų O klasės iki jau toli evoliucionavusių raudonų M klasės supermilžinių. Rygelis, ryškiausia Oriono žvaigždyno žvaigždė yra tipinė mėlynai – balta supermilžinė. Betelgeizė ir Antaris yra raudonosios supermilžinės.

Ilgai buvo manyta, kad supernova gali virsti tik raudonosios supermilžinės, tačiau Supernovos 1987A pirmtakė, pasirodo, buvo mėlyna. Taigi sprogti kaip supernova gali tiek mėlynosios tiek raudonosios supermilžinės.

Nuorodos

• Encyclopedia of science
• Astronomijos enciklopedinis žodynas Archyvuota kopija 2008-04-08 iš Wayback Machine projekto.