Android: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
|kūrėjas = [[Google Inc.]], Open Handset Alliance |
|kūrėjas = [[Google Inc.]], Open Handset Alliance |
||
|šeima = [[GNU/Linux]] |
|šeima = [[GNU/Linux]] |
||
|paskutinė_versija = 11 |
|paskutinė_versija = [[Android]] 11 |
||
|paskutinės_versijos_data = 2020 m. rugsėjo 8 d. |
|paskutinės_versijos_data = 2020 m. rugsėjo 8 d. |
||
|kodo_modelis = [[atviras kodas]] |
|kodo_modelis = [[atviras kodas]] |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
|licencija = Apache 2.0<br />[[GNU GPL]] v2 |
|licencija = Apache 2.0<br />[[GNU GPL]] v2 |
||
|svetainė= [http://www.android.com/ android.com] |
|svetainė= [http://www.android.com/ android.com] |
||
|atnaujinimas=Over the air (OTA)}} |
|atnaujinimas=Over the air (OTA)|Pirminis_leidimas_data=2008m. rugsėjo 23d.}} |
||
'''Android''' – [[Atviras kodas|atviro kodo]]<ref name="AndroidOverview">{{cite web | url = http://www.openhandsetalliance.com/android_overview.html | publisher = Open Handset Alliance | accessdate = 2008-09-23 | title = Android Overview }}</ref><ref>Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.</ref> [[operacinė sistema]], daugiausia naudojama [[išmanusis telefonas|išmaniuosiuose telefonuose]], nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad [[planšetinis kompiuteris|planšetiniame kompiuteryje]]. [[2005]] m. „[[Google]]“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.<ref name="gba">{{cite web | url = http://www.businessweek.com/technology/content/aug2005/tc20050817_0949_tc024.htm | title = Google Buys Android for Its Mobile Arsenal | publisher = Businessweek.com | date = 2005-08-17 | accessdate = 2010-10-29 }}</ref> [[2007]] m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.<ref>{{cite news | url = http://phandroid.com/2008/12/10/sony-ericsson-htc-androids-set-for-summer-2009/ | title = Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009 | work = Android Phone Fans | first = Rob | last = Jackson | date = 10 December 2008 | accessdate = 2009-09-03 }}</ref><ref>{{cite press release |url=http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html |title=FAQ |accessdate = 2010-11-15 |publisher=[[Open Handset Alliance]] }}</ref> |
'''Android''' – [[Atviras kodas|atviro kodo]]<ref name="AndroidOverview">{{cite web | url = http://www.openhandsetalliance.com/android_overview.html | publisher = Open Handset Alliance | accessdate = 2008-09-23 | title = Android Overview }}</ref><ref>Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.</ref> [[operacinė sistema]], daugiausia naudojama [[išmanusis telefonas|išmaniuosiuose telefonuose]], nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad [[planšetinis kompiuteris|planšetiniame kompiuteryje]]. [[2005]] m. „[[Google]]“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.<ref name="gba">{{cite web | url = http://www.businessweek.com/technology/content/aug2005/tc20050817_0949_tc024.htm | title = Google Buys Android for Its Mobile Arsenal | publisher = Businessweek.com | date = 2005-08-17 | accessdate = 2010-10-29 }}</ref> [[2007]] m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.<ref>{{cite news | url = http://phandroid.com/2008/12/10/sony-ericsson-htc-androids-set-for-summer-2009/ | title = Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009 | work = Android Phone Fans | first = Rob | last = Jackson | date = 10 December 2008 | accessdate = 2009-09-03 }}</ref><ref>{{cite press release |url=http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html |title=FAQ |accessdate = 2010-11-15 |publisher=[[Open Handset Alliance]] }}</ref> |
||
15:54, 18 vasario 2021 versija
| Android | |
|---|---|
.svg){kind=logo}  Android 11 pagrindinis ekranas | |
| Kūrėjas | Google Inc., Open Handset Alliance |
| OS šeima | GNU/Linux |
| Kodo modelis | atviras kodas |
| Paskutinė versija | Android 11 / 2020 m. rugsėjo 8 d. |
| Branduolio tipas | Monolitinis (Linux) |
| Licencija | Apache 2.0 GNU GPL v2 |
| Svetainė | android.com |
Android – atviro kodo[1][2] operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad planšetiniame kompiuteryje. 2005 m. „Google“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.[3] 2007 m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.[4][5]
Sistemos aprašymas
Tai Linux operacinės sistemos ir įvairių daugiausia „Google“ sukurtų papildomų plėtinių kombinacija. Pagrindinė šios sistemos programavimo kalba yra Java, kurios sintaksė ir daugelis pagrindinių klasių nesiskiria nuo Oracle siūlomos platformos, tačiau grafinės sąsajos API kitokia, nepanaši nei į AWT, nei į Swing, nei į Eclipse naudojamą SWT. Kuriamos programos sąsaja dalinai aprašoma XML. Java kodą vykdanti sistema kitokia ir neturi bendrų dalių su nuo seniau žinoma ir dabar Oracle priklausančia Java virtualia mašina. Visgi Oracle mano jog pasiūlydamas Android Google pažeidė jo įvairius programinės įrangos patentus bei pačios programavimo kalbos sukūrimo autorines teises ir šiuo metu bylinėjasi. Android turi papildomas priemones pasiekti akselerometrą, girometrą, GPS ir kitas sistemas kurios dažnos išmaniuosiuose telefonuose. Android gerai pritaikyta veikti esant ribotam ekrano dydžiui, neturint pelės ir klaviatūros, nors šiuos įtaisus, jei jie yra, sistema palaiko.
Šiuo metu taip pat gaminami su Android telefonu per Bluetooth susijungiantys elektroniniai laikrodžiai. Android Studio leidžia rašyti ir šių laikrodžių programas (parašoma programa telefonui, kuris po to jos reikalingą dalį persiunčia į laikrodį).
Android programos
Rinka
Google yra sukūrusi internetinę Android programų ir modulių rinką, kur galima rasti dešimtis tūkstančių įvairios kainos ir kokybės programėlių (iš viso sukurta beveik pusė milijono[6]). Daugelis rinkoje pateikiamų programų ir modulių yra arba nemokami, arba kainuoja tik keletą dolerių. Dauguma telefonų gamintojų Android papildo įvairiais savo sukurtais plėtiniais. Android programos vykdomos „smėliadėžėje“, izoliuotos viena nuo kitos ir nuo operacinės sistemos. Rinkoje pasitaikė keletas prastai besielgiančių programų kurias „Google“ pašalino iš Interneto svetainės ir nuotoliniu būdu deaktyvavo tuose įtaisuose, kur jos buvo jau įkeltos.[7] Jau siūlomos ir Android antivirusinės programos. Už „Google Play“ parduotuvėje parduotas programėles Google uždirba sutartą dalį rinkoje parduotos programos kainos.
Programavimas
Android programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai (Android Studio) yra nemokami.[8] Kūrimui net nebūtina investuoti į Android palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra emuliatorius. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-USB jungtį, pakeitus Android sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms Android versijoms.[9]
Naujesnės Android versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). Android C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta Sun Microsystems (JNI), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą[10].
Nuo Android 2.1 (Eclair) versijos, kūrėjai, su Android NDK įrankių, gali naudotis OpenGL ES 2.0 grafikos biblioteką. O nuo Android 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti OpenGL ES 2.0 ir be Android NDK įrankių pagalbos.
Programos Android ilgą laiką buvo kuriamos su Eclipse, kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau „oficialia“ programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metuo laikoma Android Studio. Android programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis). Komandinės eilutės kompiliavimo sistema ilgą laiką buvo vystoma aplink Ant kurią pastaruoju metu pakeitė Gradle.
Visos telefonuose instaliuojamos Android programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikurti ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.
Paplitimas
2011 m. Android buvo populiariausia operacinė sistema mobiliesiems įrenginiams, naudojama apie 190 mln. įvairiausių įrenginių.[11]
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ „Android Overview“. Open Handset Alliance. Nuoroda tikrinta 2008-09-23.
- ↑ Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.
- ↑ „Google Buys Android for Its Mobile Arsenal“. Businessweek.com. 2005-08-17. Nuoroda tikrinta 2010-10-29.
- ↑ Jackson, Rob (10 December 2008). „Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009“. Android Phone Fans. Nuoroda tikrinta 2009-09-03.
- ↑ "FAQ". Pranešimas spaudai. http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html. Prieigos data 2010-11-15.
- ↑ „Android Market reaches 500,000 app mark“. www.t3.com. 2011-10-23. Nuoroda tikrinta 2011-10-23.
- ↑ „Google Responds To Android Malware, Will Fix Infected Devices And ‘Remote Kill’ Malicious Apps“. Tech Crunch. March 6, 2011.
{{cite news}}:|first=nėra|last=(pagalba) - ↑ Pagrindinė Android programuotojų svetainė, visa dokumentacija
- ↑ Using Hardware Devices Archyvuota kopija 2010-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Android C/C++ įrankių oficiali svetainė
- ↑ Charles Arthur (2011-10-14). „Mobile generating equivalent of $2.5bn a year, says Google chief“. Guardian. Nuoroda tikrinta 2011-10-15.
| |||||