Didžioji Moravija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
S [[]] |
||
| Eilutė 56: | Eilutė 56: | ||
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai [[Moimiras I]] jėga prijungė [[Nitros kunigaikštystė|Nitros kunigaikštystę]] prie Moravijos kunigaikštystės [[833]] m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui [[Ratislavas|Ratislavui]] [[863]] m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius [[Svatoplukas I]] ([[871]]–[[894]] m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su [[Karolingai|Karolingų imperija]], Didžioji Moravija buvo užgrobta [[vengrai|vengrų]] X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino [[Lenkija]], [[Vengrija]], [[Bohemija]] ir [[Šventoji Romos imperija]]. |
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai [[Moimiras I]] jėga prijungė [[Nitros kunigaikštystė|Nitros kunigaikštystę]] prie Moravijos kunigaikštystės [[833]] m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui [[Ratislavas|Ratislavui]] [[863]] m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius [[Svatoplukas I]] ([[871]]–[[894]] m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su [[Karolingai|Karolingų imperija]], Didžioji Moravija buvo užgrobta [[vengrai|vengrų]] X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino [[Lenkija]], [[Vengrija]], [[Bohemija]] ir [[Šventoji Romos imperija]]. |
||
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui. |
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. [[Čekų tautinis atgimimas|nacionaliniam čekų]] ir [[Slovakų tautinis atgimimas|slovakų atgimimui]]. |
||
== Valdovai == |
== Valdovai == |
||
15:26, 17 vasario 2021 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| lot. Moravia Magna Didžioji Moravija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | slavų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įsteigimas | 833 m., 833 | |||
| - Nusiaubia madjarai | 902 m. | |||
 |
|---|
| Panonijos ir Dakijos istorija |
| Ilyrai, Trakai |
| Bojai, Dakai |
| Romos imperija (Dakija, Panonija) |
| Gotai |
| Hunai |
| Sklavėnai, Gepidai, Herulai, Langobardai |
| Avarų kaganatas (Avarai) |
| Frankų karalystė, Didžioji Moravija |
| Pirmoji Bulgarijos imperija |
| Madjarai |
| Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija |
Didžioji Moravija – imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai Moimiras I jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui Ratislavui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius Svatoplukas I (871–894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.
Valdovai
- Mojmiras 830–846
- Rastislavas 846–869
- Svatoplukas 871–894
- Mojmiras II 894–?906
