Funkcija (matematika): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. gegužės}} |
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. gegužės}} |
||
[[Vaizdas:Graph of example function.svg|miniatiūra|250px|Funkcijos grafiko pavyzdys,<br /> <math>\begin{align}&\scriptstyle f \colon [-1,1.5] \to [-1,1.5] \\ &\textstyle x \mapsto \frac{(4x^3-6x^2+1)\sqrt{x+1}}{3-x}\end{align}</math>]][[Matematika|Matematikoje]] '''funkcija''' – taisyklė, kuri |
[[Vaizdas:Graph of example function.svg|miniatiūra|250px|Funkcijos grafiko pavyzdys,<br /> <math>\begin{align}&\scriptstyle f \colon [-1,1.5] \to [-1,1.5] \\ &\textstyle x \mapsto \frac{(4x^3-6x^2+1)\sqrt{x+1}}{3-x}\end{align}</math>]][[Matematika|Matematikoje]] '''funkcija''' – taisyklė, kuri vienam, arba keliems apibrėžimo srities [[aibė]]s elementams priskiria vienintelį elementą kitoje - funkcijos reikšmių - aibėje (kuri, beje, gali sutapti su pirmąja). |
||
Dviejų kintamųjų funkcijos kartais vadinamos '''operacijomis'''. Tuo tarpu funkcijos, kurių apibrėžimo aibėje yra kitos funkcijos, vadinamos '''operatoriais''', arba "funkcionalais". |
|||
Funkcijos gali būti užrašomos formule, sąryšiu ar paprasčiausia lentele, kurioje išrašyti visi galimi rezultatai. Svarbiausia funkcijos savybė – ji turi būti deterministinė, t. y. tam pačiam parametrui rezultatas visada turi būti tas pats. Funkcijos rezultatas esant duotam argumentui vadinamas funkcijos reikšme. |
|||
Funkcija gali būti užrašoma formule, sąryšių simboliais (pavyzdžiui, f: A → B), ar lentele, kurioje surašyti visi apibrėžimo srities nariai ir juos atitinkančios funkcijos reikšmės. |
|||
(toliau - netaisyta) |
|||
Labai dažnos tokios funkcijos, kurių argumentas ir reikšmė yra skaičiai, o sąryšis užrašomas formule, pavyzdžiui, <math>f(x)=x^{2}</math>, kur funkcija ''f'' priskiria kiekvienam skaičui jo [[kvadratas (aritmetika)|kvadratą]]. |
Labai dažnos tokios funkcijos, kurių argumentas ir reikšmė yra skaičiai, o sąryšis užrašomas formule, pavyzdžiui, <math>f(x)=x^{2}</math>, kur funkcija ''f'' priskiria kiekvienam skaičui jo [[kvadratas (aritmetika)|kvadratą]]. |
||
23:42, 6 vasario 2021 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![{\displaystyle {\begin{aligned}&\scriptstyle f\colon [-1,1.5]\to [-1,1.5]\\&\textstyle x\mapsto {\frac {(4x^{3}-6x^{2}+1){\sqrt {x+1}}}{3-x}}\end{aligned}}}](https://wikimedia.org/api/rest_v1/media/math/render/svg/367545798d4c1d7748410deb9d03ea9faf400d6d)
Matematikoje funkcija – taisyklė, kuri vienam, arba keliems apibrėžimo srities aibės elementams priskiria vienintelį elementą kitoje - funkcijos reikšmių - aibėje (kuri, beje, gali sutapti su pirmąja).
Dviejų kintamųjų funkcijos kartais vadinamos operacijomis. Tuo tarpu funkcijos, kurių apibrėžimo aibėje yra kitos funkcijos, vadinamos operatoriais, arba "funkcionalais".
Funkcija gali būti užrašoma formule, sąryšių simboliais (pavyzdžiui, f: A → B), ar lentele, kurioje surašyti visi apibrėžimo srities nariai ir juos atitinkančios funkcijos reikšmės. (toliau - netaisyta) Labai dažnos tokios funkcijos, kurių argumentas ir reikšmė yra skaičiai, o sąryšis užrašomas formule, pavyzdžiui, , kur funkcija f priskiria kiekvienam skaičui jo kvadratą.
Funkcijų apibendrinimas – galimybė turėti kelis funkcijos argumentus. Pavyzdžiui:
yra funkcija, kuri bet kuriems skaičiams x ir y paskaičiuoja jų sandaugą. Nors atrodo, kad tokia funkcija neatitinka apibrėžimo, nes turi daugiau nei vieną argumentą, galima nesunkiai įsivaizduoti, kad tai funkcija, kurios argumentas yra pora (x, y) iš aibės R×R.
Istorija
Matematinį terminą „funkcija“ pirmasis 1694 metais panaudojo Gotfridas Leibnicas, apibūdindamas dydį, susietą su kreivės tam tikru tašku ar liestine. Tokios funkcijos dabar vadinamos diferencijuojamomis funkcijomis. Tokios funkcijos turi ribą ir išvestinę, kas yra diferencialinio ir integralinio skaičiavimų pagrindas.
XIX amžiuje funkcijos sąvoka formalizuota bei praplėsta. XIX amžiaus pabaigoje nepriklausomai vienas nuo kito beveik tuo pat metu šiuolaikinį funkcijos formalų apibrėžimą pateikė prancūzas Peteris Dirichlė ir rusas Nikolajus Lobačevskis.