Matysas Kaudzytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
 
Eilutė 46: Eilutė 46:
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.letonika.lv/literatura/section.aspx?f=1&id=2189825 Brāļi Reinis un Matīss Kaudzītes]
* [http://www.letonika.lv/literatura/section.aspx?f=1&id=2189825 Brāļi Reinis un Matīss Kaudzītes]
* [http://www.panoramio.com/photo/9668163 Kalna Kaibēni - brāļu Kaudzīšu muzejs]
* [http://www.panoramio.com/photo/9668163 Kalna Kaibēni - brāļu Kaudzīšu muzejs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161013034455/http://www.panoramio.com/photo/9668163 |date=2016-10-13 }}


{{DEFAULTSORT:Kaudzytė Matysas }}
{{DEFAULTSORT:Kaudzytė Matysas }}

Dabartinė 10:46, 4 vasario 2021 versija

Matysas Kaudzytė
latv. Matīss Kaudzīte
Gimė 1848 m. rugpjūčio 18 d.
Madariai, Vecpiebalgos valsčius
Mirė 1926 m. lapkričio 8 d. (78 metai)
Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius
Veikla latvių rašytojas

Matysas Kaudzytė (latv. Matīss Kaudzīte arba Kaudzītes Matīss, 1848 m. rugpjūčio 18 d. Madariai, Vecpiebalgos valsčius1926 m. lapkričio 8 d. Kalno Kaibėniai, Vecpiebalgos valsčius) – latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Reinio Kaudzytės brolis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo hernhutiečių šeimoje. Brolio parengtas 1864 m. įstojo į Vecpiebalgos bendruomenės mokyklą, 1868 m. išlaikė mokytojo egzaminus, [1] 18681904 m. dirbo mokytoju Vecpiebalgoje, dalyvavo Vecpiebalgos ir Rygos kultūriniame, visuomeniniame gyvenime.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė su broliu pirmą realistinį latvių romaną „Matininkų laikai“. Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkinėje iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime. Romano tęsinyje „Nauji matininkų laikai“ vaizduojamas Latvijos kaimas 19171919 m. Dar parašė atsiminimų, pirmą didesnę monografiją latvių kalba apie H. Heinę, kelionių apybraižų apie įvairius Europos kraštus, pjesių, religinių, didaktinių, gamtinių ir filosofinių eilėraščių.[2]

1929 m. Kalno Kaibėniuose atidarytas brolių Kaudzyčių muziejus.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Hernhutiečiai Vidžemėje (Brāļu draudzes Vidzemē), 1877 m.
  • Matininkų laikai (Mērnieku laiki), 1879 m., lietuvių kalba 1939 m., 1963 m., 2 leid. 1980 m.
  • Nauji matininkų laikai (Jaunie mērnieku laiki), 4 t. 19241927 m., nebaigtas
  • Atsiminimai apie „tautinius laikus" ir jo didžiausius išėjusius veikėjus (Atmiņas no "tautiskā laikmeta" un viņa lielākiem aizgājušiem darbiniekiem), 2 t. 1924 m.
  • Dainelės (Dziesmiņas), 1872 m.,
  • Eilėraščiai (Dzejoļi), 1877 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Teodors Zeiferts. Latviešu rakstniecības vēsture
  2. Silvestras Gaižiūnas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 582 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]