Minija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

12:29, 3 vasario 2021 versija

Minija

Minija prie Kintų

Ilgis

201,8 km

Baseino plotas

2942,1 km²

Vidutinis debitas

38,7 m³/s

Ištakos

Sydeklis

Žiotys

Nemunas (Atmata)

Šalys

Lietuva

Vikiteka

Minija

Vietovardžio kirčiavimas ( kirčiuotė)
Vardininkas:	Mi̇̀nija
Kilmininkas:	Mi̇̀nijos
Naudininkas:	Mi̇̀nijai
Galininkas:	Mi̇̀niją
Įnagininkas:	Mi̇̀nija
Vietininkas:	Mi̇̀nijoje

Minija taip pat vadinamas Mingės kaimas Šilutės rajone.

Mi̇̀nija (vok. Minge) – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.

Tėkmė

Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių.

Baseinas

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Minijos intakai.

Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma intakų žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukdoma.

Intakai:

kairieji – Pala, Alantas, Kūlupis, Prūdupis, Kartenalė II, Kalnupis, Žvelsa, Skinija, Kisupė, Agluona, Veiviržas, Tenenys;
dešinieji – Sausdravas, Babrungas, Mišupė, Salantas, Gargždupis.

Hidrologija

Vidurupio slėnio plotis 0,6 – 1 km, o žemiau Priekulės jis tampa negilus ir visai išnyksta. Krantų aukštis vidurupyje ir žemupyje yra 1 – 3,5 m, atodangose 10 – 15 m. Žemupyje krantai labai žemi (iki 0,5 m), todėl nuo užtvindymo saugo pylimai. Upės vaga aukštupyje ir vidurupyje smarkiai vingiuoja, palieka daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 20 – 25 m, vidurupio 30 – 35 m, žemupio – iki 50 m. Vagoje pasitaiko daug rėvų, riedulių, ypač tarp Stalgėnų ir Nausodžio, bei ties Dyburiais. Gylis seklumose 0,3 – 1 m, kitur 1,5 – 3 m. Žemupio vagos gylis 6 – 7 m. Tėkmė lėta (0,1 – 0,2 m/s), ypač žemiau Gargždų.

Debitas, m³/s	ties Vainaičiais	ties Kartena	ties žiotimis
Vidutinis	4,66	15,1	38,7
Didžiausias	93,1	265,0	?
Minimalus	0,033	0,22	?

Upės debitas labai priklauso nuo kritulių kiekio – sausrų metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs poplūdžiai. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Vandens lygių svyravimo amplitudė aukštupyje siekia 4 m, žemupyje 1,5 m. Kadangi Vakarų Lietuvoje sniego danga labai nepastovi, todėl pavasario potvyniai dažnai būna silpni. Metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuplukdoma 32 % vandens, vasarą – 10 %, rudenį – 29 %, žiemą – 29 % ^[1]

Gyvūnija ir augalija

Žuvys: lydeka, sterkas, salatis, margasis upėtakis, šapalas, vėgėlė, lašiša, šlakis, žiobris, karšis, plakis, ešerys, meknė, kiršlys, kuoja, aukšlė, nėgė, rainė, pūgžlys, paprastasis kūjagalvis, šlyžys, kirtiklis (vijūninių šeimos žuvys), kartuolė – tai smulkios, mažai žmonėms žinomos žuvys, o Minijoje aptinkamos gana gausiai.

Paukščiai: baltasis gandras, tulžys, griežlė. Abu pastarieji įtraukti į Lietuvos raudonoji knyga. Dančiasnapiai, klykuolė.

Augalai: lūgnė, strėlialapė papliauška.

Vabzdžiai: Juodasis apolonas. Galbūt tai kai kam kopūstinuką primenantis drugys, tačiau tai iš esmės kita ir gana reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonoji knyga. Laumžirgiai, Pleištinė skėtė (lot. Ophiogomphus cecilia, angl. Green Club-tailed Dragonfly), gražutė, strėliukės (lot. Coenagrionidae), apsiuvos, lašalai.

Žinduoliai: ūdra, bebras, vilkas.

Moliuskai: ovalioji geldutė. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtosauga ir aplinkosauga

Europos šalys įsteigė specialų saugomų teritorijų svarbių visos Europos gamtai Saugomų teritorijų tinklą – Natura 2000, kuriuo rūpintis turės visos šalys narės, jis skirtas nykstančių senajame žemyne buveinių bei paukščių apsaugai. Minijos teritorija yra įtraukta į Natura 2000 Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą. Šis tinklas įsteigtas įgyvendinant Europos Bendrijų Tarybos direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Europos Bendrijų Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Visa Minijos upė yra paskelbta nacionalinės reikšmės ichtiologiniu draustiniu, kuriame saugomos rečiausios ir vertingiausios Lietuvos žuvys – lašišos, šlakiai, upėtakiai, žiobriai. Minijos upėje ES mastu saugomos ūdros, tulžiai, griežlės, lašišos, žiobriai, kartuolės, rainės, kūjagalviai, šlyžiai, kirtikliai. Šios rūšys privalo būti saugomos ir pagal tarptautinę Berno konvenciją.

Ūkinė reikšmė

1873 m. Vilhelmo kanalu Minija tiesiogiai sujungta su Klaipėdos uostu. Pats žemupys tinkamas laivybai. Vandens matavimo stotys veikia Kartenoje ir Lankupiuose. ^[2] Upė prateka keletą saugomų teritorijų: Varnių regioninį parką, Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinį, Salantų regioninį parką, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, Nemuno deltos regioninį parką.

Didesnės gyvenvietės prie Minijos: Kegai, Žarėnai (Telšių raj.), Medingėnai (Rietavo sav.), Stalgėnai, Aleksandravas (Plungės raj.), Kūlupėnai, Kartena, Raguviškiai (Kretingos raj.), Gargždai, Dovilai, Dituva, Priekulė, Lankupiai (Klaipėdos raj.), Sakūčiai, Kintai (Šilutės raj.).

Pavadinimo kilmė

Upėvardžio kilmė neaiški, panašių atitikmenų kitose baltų kalbose nerasta. Bandoma sieti su žodžiais mynė („klampynė, liūnas“), myniava („kas suminta, ištrypta“), miniava („veronika, brantas, pūkūnė“). Sąsają su kemsynėmis, pelkėmis rodytų ir tai, kad šaknis *min- gali būti kito balsiokaitos laipsnio nuo *main-, kas indoeuropiečių kalbose reiškia pelkynę.^[3]

Šaltiniai

↑ Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 97
↑ http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php
↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Literatūra

Minijos vingiais / Benjaminas Kondratas. – Vilnius: Mintis, 1976. – 80 p.: iliustr.
Minijos žemė: esė apie tėviškę / Petras Dirgėla. – Vilnius: Vaga, 1988. – 285 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00418-1
Vandens maršrutas Minijos upe: vadovas / Tomas Vasiliauskas, Audronis Skurvydas. – Klaipėda: Informacijos parkas, 2005. – 22 p.: iliustr. – ISBN 9955-684-00-3
Minijos, Salanto, Erlos senslėniai: fotoalbumas / fotogr. K. Vasys, J. Runzaitė, A. Bagočienė. – Kaunas: Lututė, 2007. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-75-1

[1] Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 97

[2] ttp://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma [[intakas|intakų]] žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukdoma.
-Kurios upės baseinui priklauso
 Intakai:
 * kairieji – [[Pala]], [[Alantas]], [[Kūlupis (Minija)|Kūlupis]], [[Prūdupis (Minija)|Prūdupis]], [[Kartenalė II]], [[Kalnupis (Minija)|Kalnupis]], [[Žvelsa]], [[Skinija]], [[Kisupė]], [[Agluona (Klaipėda)|Agluona]], [[Veiviržas]], [[Tenenys]];