Nukleino rūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šaltinis |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. rugsėjo}} |
|||
[[Vaizdas:Nucleic_acid.png|frame|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.]] |
[[Vaizdas:Nucleic_acid.png|frame|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.]] |
||
[[Vaizdas:DNA-labels.png|350px|thumb|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties ([[DNR]]) diagrama]] |
[[Vaizdas:DNA-labels.png|350px|thumb|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties ([[DNR]]) diagrama]] |
Dabartinė 22:01, 2 vasario 2021 versija
Nukleorūgštys – labai sudėtingos, didelės molekulinės masės, polimerinės molekulės.[1] Jų yra dviejų tipų:
- deoksiribonukleorūgštis (DNR)
- ribonukleino rūgštys (RNR).
Hidrolizuojant nukleino rūgštis neorganinėmis rūgštimis, susidaro visiškos hidrolizės produktai:
- heterociklinės bazės,
- monosacharidas ir
- fosforo rūgšties liekana.
Svarbiausios heterociklinės bazės yra
- pirimidinai ir
- purinai.
Jos iš nukleino rūgščių hidrolizatų buvo išskirtos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirimidinais pirmasis pavadino vokiečių mokslininkas A. Koselis, o purinais – vokiečių mokslininkas E. Fišeris. Šie mokslininkai daug pasidarbavo pirimidino ir purino bazių struktūros tyrimo bei sintezės srityje. Nukleino rūgščių sudėtyje yra pagrindinės penkios heterociklinės bazės:
Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nukleorūgštis sudaro C,(anglis) H(vandenilis), O(deguonis), N(azotas), P(fosforas) atomai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.
|