Nukleino rūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šaltinis
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. rugsėjo}}

[[Vaizdas:Nucleic_acid.png|frame|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.]]
[[Vaizdas:Nucleic_acid.png|frame|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.]]
[[Vaizdas:DNA-labels.png|350px|thumb|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties ([[DNR]]) diagrama]]
[[Vaizdas:DNA-labels.png|350px|thumb|Schematinė dvigrandės nukleorūgšties ([[DNR]]) diagrama]]

Dabartinė 22:01, 2 vasario 2021 versija

Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.
Schematinė dvigrandės nukleorūgšties (DNR) diagrama

Nukleorūgštys – labai sudėtingos, didelės molekulinės masės, polimerinės molekulės.[1] Jų yra dviejų tipų:

Hidrolizuojant nukleino rūgštis neorganinėmis rūgštimis, susidaro visiškos hidrolizės produktai:

Svarbiausios heterociklinės bazės yra

Jos iš nukleino rūgščių hidrolizatų buvo išskirtos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirimidinais pirmasis pavadino vokiečių mokslininkas A. Koselis, o purinais – vokiečių mokslininkas E. Fišeris. Šie mokslininkai daug pasidarbavo pirimidino ir purino bazių struktūros tyrimo bei sintezės srityje. Nukleino rūgščių sudėtyje yra pagrindinės penkios heterociklinės bazės:

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nukleorūgštis sudaro C,(anglis) H(vandenilis), O(deguonis), N(azotas), P(fosforas) atomai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.