Petras Vailionis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 4: Eilutė 4:
==Biografija==
==Biografija==


[[1948]] su seneliais ir sesute ištremtas į Sibirą, kur [[1955]] baigė Chramcovkos (Ceremchovo r., Irkutsko sr.) septynmetę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinės mokyklos aštuntą klasę. [[1956]] - [[1960]] choro dirigavimo mokėsi Kauno [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]] muzikos mokykloje (dėst. A. Kairys ir A. Jankauskas). [[1960]] - [[1966]] choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst.
[[1948]] su seneliais ir sesute ištremtas į Sibirą, kur [[1955]] baigė Chramcovkos (Ceremchovo r., Irkutsko sr.) septynmetę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinės mokyklos aštuntą klasę. [[1956]] [[1960]] choro dirigavimo mokėsi Kauno [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]] muzikos mokykloje (dėst. A. Kairys ir A. Jankauskas). [[1960]] [[1966]] choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst.


A. Armino klasė). [[1969]] - [[1971]] stažavo Leningrado valstybinėje [[Nikolajus Rimskis Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] konservato rijoje (prof. E. Kudriavcevos choro dirigavimo klasė). [[1979]] tobulinosi Maskvos valstybinėje P.
A. Armino klasė). [[1969]] [[1971]] stažavo Leningrado valstybinėje [[Nikolajus Rimskis Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] konservato rijoje (prof. E. Kudriavcevos choro dirigavimo klasė). [[1979]] tobulinosi Maskvos valstybinėje P.


Čaikovskio konservatorijoje, o [[1985]] Odesos A.V Neždanovos valstybinėje konservatorijoje.
Čaikovskio konservatorijoje, o [[1985]] Odesos A.V Neždanovos valstybinėje konservatorijoje.


Nuo [[1964]] Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mergaičių choro „Liepaitės“ ([[1965]]) organizatorius, meno vadovas ir dirigentas. [[1980]] chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Per tris dešimtmečius susiformavo pavyzdinė mergaičių ir merginų choro studija, kurią lankė iki 500 mūsų sostinės moksleivių. „Liepaitės“ Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienyje surengė apie 1000 koncertų, plačiai išpopuliarino daug įvairių epochų ir stilių kūrinių. Su orkestrais ir solistais atliko ir stambių kantatinio-oratorinio žanro kūrinių. Tai S. Moniuszkos Mišios e-moll, G. Pergolesi „Stabat Mater“, O. Messiaeno „Trys mažosios Dieviškos būties liturgijos“, [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] kantata „Gloria“, C. Monteverdi „Magnificat“, H. Schūtzo „Magnificat“, B. Britteno „Kalėdų apeigos“, A. Scarlatti „Sta bat Mater“, [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Mišios Es-dur, J. Ju zeliūno penktoji simfonija „Lygumų giesmės“, R. Racevičiaus oratorija „Septynios giesmės apie gyvybės medį“, V. Budrevičiaus kantata „Daina gimtajai žemei“ ir kt. „Liepaitės“ yra respublikinių dainų švenčių konkursų nuolatinės laureatės, o [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė geriausio ir absoliučiai geriausio kolektyvo vardus. [[1975]] tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] (Celje - Slovėnija) pelnė sidabro medalį, [[1982]] sėkmingai pasirodė tarptautiniame Z. Kodäly chorų festivalyje [[Vengrija|Vengrijoje]] (Komio), [[1989]] G. Dimitravo XX tarptautiniame chorų konkurse [[Bulgarija|Bulgarijoje]] (Varna) vaikų chorų grupėje mergaitės laimėjo antrąją vietą, [[1990]] tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje (Karhditsa) pelnė du prizus - vieną už geriausią grigališkojo choralo atlikimą, antrą už liaudies muzikos interpretavimą. „Liepaitės“ parengtos [[1990]] Lietuvos tautinei dainų šventei, taip pat dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Mergaitės ir merginos Lietuvos radijui padarė fondinių įrašų, nemaža kūrinių įdainavo į plokšteles, ne kartą pasirodė televizijos laidose, su jomis sukurti keli televizijos filmai. „Liepaitės" su pasisekimu koncertavo [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], Graikijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Belgija|Belgijoje]].
Nuo [[1964]] Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mergaičių choro „Liepaitės“ ([[1965]]) organizatorius, meno vadovas ir dirigentas. [[1980]] chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Per tris dešimtmečius susiformavo pavyzdinė mergaičių ir merginų choro studija, kurią lankė iki 500 mūsų sostinės moksleivių. „Liepaitės“ Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienyje surengė apie 1000 koncertų, plačiai išpopuliarino daug įvairių epochų ir stilių kūrinių. Su orkestrais ir solistais atliko ir stambių kantatinio-oratorinio žanro kūrinių. Tai S. Moniuszkos Mišios e-moll, G. Pergolesi „Stabat Mater“, O. Messiaeno „Trys mažosios Dieviškos būties liturgijos“, [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] kantata „Gloria“, C. Monteverdi „Magnificat“, H. Schūtzo „Magnificat“, B. Britteno „Kalėdų apeigos“, A. Scarlatti „Sta bat Mater“, [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Mišios Es-dur, J. Ju zeliūno penktoji simfonija „Lygumų giesmės“, R. Racevičiaus oratorija „Septynios giesmės apie gyvybės medį“, V. Budrevičiaus kantata „Daina gimtajai žemei“ ir kt. „Liepaitės“ yra respublikinių dainų švenčių konkursų nuolatinės laureatės, o [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė geriausio ir absoliučiai geriausio kolektyvo vardus. [[1975]] tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] (Celje Slovėnija) pelnė sidabro medalį, [[1982]] sėkmingai pasirodė tarptautiniame Z. Kodäly chorų festivalyje [[Vengrija|Vengrijoje]] (Komio), [[1989]] G. Dimitravo XX tarptautiniame chorų konkurse [[Bulgarija|Bulgarijoje]] (Varna) vaikų chorų grupėje mergaitės laimėjo antrąją vietą, [[1990]] tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje (Karhditsa) pelnė du prizus vieną už geriausią grigališkojo choralo atlikimą, antrą už liaudies muzikos interpretavimą. „Liepaitės“ parengtos [[1990]] Lietuvos tautinei dainų šventei, taip pat dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Mergaitės ir merginos Lietuvos radijui padarė fondinių įrašų, nemaža kūrinių įdainavo į plokšteles, ne kartą pasirodė televizijos laidose, su jomis sukurti keli televizijos filmai. „Liepaitės" su pasisekimu koncertavo [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], Graikijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Belgija|Belgijoje]].


P. Vailionis mergaičių ir merginų choro studijos pagrindu [[1992]] [[Vilnius|Vilniuje]] įkūrė „Liepaičių" chorinio dainavimo mokyklą, yra jos direktorius ir meno vadovas. Mokykloje trys ikimokyklinės klasės ir penki mergaičių chorai: 1-osios klasės, 2-osios klasės, 3-4-ųjų klasių, 5-7-ųjų klasių ir 8-11-ųjų klasių. Įkurta profesinio mokymo 9-12-ųjų klasių merginų grupė ir muzikinio švietimo grupė vyresniojo amžiaus merginoms bei vaikinams. P. Vailionis sukūrė reliatyvu pagrįstą savą muzikos rašto mokymo sistemą, kuria naudojamasi ir mokant chorus.
P. Vailionis mergaičių ir merginų choro studijos pagrindu [[1992]] [[Vilnius|Vilniuje]] įkūrė „Liepaičių" chorinio dainavimo mokyklą, yra jos direktorius ir meno vadovas. Mokykloje trys ikimokyklinės klasės ir penki mergaičių chorai: 1-osios klasės, 2-osios klasės, 3-4-ųjų klasių, 5-7-ųjų klasių ir 8-11-ųjų klasių. Įkurta profesinio mokymo 9-12-ųjų klasių merginų grupė ir muzikinio švietimo grupė vyresniojo amžiaus merginoms bei vaikinams. P. Vailionis sukūrė reliatyvu pagrįstą savą muzikos rašto mokymo sistemą, kuria naudojamasi ir mokant chorus.


[[1991]] - [[1997]] chorvedys vadovavo SKAT vyrų ir mišriajam chorui, su juo koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1994]] tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje pelnė tris prizus, dalyvavo [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]].
[[1991]] [[1997]] chorvedys vadovavo SKAT vyrų ir mišriajam chorui, su juo koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1994]] tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje pelnė tris prizus, dalyvavo [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]].


P. Vailionis žinomas ir kaip muzikos pedagogas.
P. Vailionis žinomas ir kaip muzikos pedagogas.
Eilutė 20: Eilutė 20:
Nuo [[1968]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo [[1973]] vyr. dėstytojas, nuo [[1983]] e. doc. pareigas, nuo [[1985]] docentas, nuo [[1992]] profesorius. Per 30 pedagoginio darbo metų išugdė nemažą būrį chorvedžių, parašė mokslo tiriamųjų ir metodinių darbų, sudarė dainų rinkinių chorams.
Nuo [[1968]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo [[1973]] vyr. dėstytojas, nuo [[1983]] e. doc. pareigas, nuo [[1985]] docentas, nuo [[1992]] profesorius. Per 30 pedagoginio darbo metų išugdė nemažą būrį chorvedžių, parašė mokslo tiriamųjų ir metodinių darbų, sudarė dainų rinkinių chorams.


P. Vailionis - respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto dainų švenčių, [[1980]] ir [[1987]] respublikinių dainų švenčių, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1993]] Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys. Jis prisidėjo prie Lietuvos chorų sąjungos įkūrimo, buvo jos vicepirmininkas ir Prezidiumo narys. Konsultuoja mokyklų chorus ir jų vadovus. [[1974]] dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
P. Vailionis respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto dainų švenčių, [[1980]] ir [[1987]] respublikinių dainų švenčių, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1993]] Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys. Jis prisidėjo prie Lietuvos chorų sąjungos įkūrimo, buvo jos vicepirmininkas ir Prezidiumo narys. Konsultuoja mokyklų chorus ir jų vadovus. [[1974]] dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.


==Šaltinis==
==Šaltinis==

22:47, 27 kovo 2007 versija

Vaizdas:PLCH-VAILIONIS PETRAS.jpg
Petras Vailionis

Petras Vailionis (1941 m. liepos 9 d. Lapšių k., Lazdijų r.), choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

1948 su seneliais ir sesute ištremtas į Sibirą, kur 1955 baigė Chramcovkos (Ceremchovo r., Irkutsko sr.) septynmetę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinės mokyklos aštuntą klasę. 19561960 choro dirigavimo mokėsi Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. A. Kairys ir A. Jankauskas). 19601966 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst.

A. Armino klasė). 19691971 stažavo Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservato rijoje (prof. E. Kudriavcevos choro dirigavimo klasė). 1979 tobulinosi Maskvos valstybinėje P.

Čaikovskio konservatorijoje, o 1985 Odesos A.V Neždanovos valstybinėje konservatorijoje.

Nuo 1964 Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mergaičių choro „Liepaitės“ (1965) organizatorius, meno vadovas ir dirigentas. 1980 chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Per tris dešimtmečius susiformavo pavyzdinė mergaičių ir merginų choro studija, kurią lankė iki 500 mūsų sostinės moksleivių. „Liepaitės“ Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienyje surengė apie 1000 koncertų, plačiai išpopuliarino daug įvairių epochų ir stilių kūrinių. Su orkestrais ir solistais atliko ir stambių kantatinio-oratorinio žanro kūrinių. Tai S. Moniuszkos Mišios e-moll, G. Pergolesi „Stabat Mater“, O. Messiaeno „Trys mažosios Dieviškos būties liturgijos“, A. Vivaldi kantata „Gloria“, C. Monteverdi „Magnificat“, H. Schūtzo „Magnificat“, B. Britteno „Kalėdų apeigos“, A. Scarlatti „Sta bat Mater“, F. Schuberto Mišios Es-dur, J. Ju zeliūno penktoji simfonija „Lygumų giesmės“, R. Racevičiaus oratorija „Septynios giesmės apie gyvybės medį“, V. Budrevičiaus kantata „Daina gimtajai žemei“ ir kt. „Liepaitės“ yra respublikinių dainų švenčių konkursų nuolatinės laureatės, o 1980 ir 1985 respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė geriausio ir absoliučiai geriausio kolektyvo vardus. 1975 tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje Jugoslavijoje (Celje – Slovėnija) pelnė sidabro medalį, 1982 sėkmingai pasirodė tarptautiniame Z. Kodäly chorų festivalyje Vengrijoje (Komio), 1989 G. Dimitravo XX tarptautiniame chorų konkurse Bulgarijoje (Varna) vaikų chorų grupėje mergaitės laimėjo antrąją vietą, 1990 tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje (Karhditsa) pelnė du prizus – vieną už geriausią grigališkojo choralo atlikimą, antrą už liaudies muzikos interpretavimą. „Liepaitės“ parengtos 1990 Lietuvos tautinei dainų šventei, taip pat dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Mergaitės ir merginos Lietuvos radijui padarė fondinių įrašų, nemaža kūrinių įdainavo į plokšteles, ne kartą pasirodė televizijos laidose, su jomis sukurti keli televizijos filmai. „Liepaitės" su pasisekimu koncertavo Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje.

P. Vailionis mergaičių ir merginų choro studijos pagrindu 1992 Vilniuje įkūrė „Liepaičių" chorinio dainavimo mokyklą, yra jos direktorius ir meno vadovas. Mokykloje trys ikimokyklinės klasės ir penki mergaičių chorai: 1-osios klasės, 2-osios klasės, 3-4-ųjų klasių, 5-7-ųjų klasių ir 8-11-ųjų klasių. Įkurta profesinio mokymo 9-12-ųjų klasių merginų grupė ir muzikinio švietimo grupė vyresniojo amžiaus merginoms bei vaikinams. P. Vailionis sukūrė reliatyvu pagrįstą savą muzikos rašto mokymo sistemą, kuria naudojamasi ir mokant chorus.

19911997 chorvedys vadovavo SKAT vyrų ir mišriajam chorui, su juo koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, 1994 tarptautiniame chorų konkurse Graikijoje pelnė tris prizus, dalyvavo 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.

P. Vailionis žinomas ir kaip muzikos pedagogas.

Nuo 1968 Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1973 vyr. dėstytojas, nuo 1983 e. doc. pareigas, nuo 1985 docentas, nuo 1992 profesorius. Per 30 pedagoginio darbo metų išugdė nemažą būrį chorvedžių, parašė mokslo tiriamųjų ir metodinių darbų, sudarė dainų rinkinių chorams.

P. Vailionis – respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto dainų švenčių, 1980 ir 1987 respublikinių dainų švenčių, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 1993 Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys. Jis prisidėjo prie Lietuvos chorų sąjungos įkūrimo, buvo jos vicepirmininkas ir Prezidiumo narys. Konsultuoja mokyklų chorus ir jų vadovus. 1974 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.