Kęstutis Masiulis

Kęstutis Masiulis (g. 1957 m. kovo 23 d. Kelmėje) – Lietuvos teisės universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas, docentas, buvęs Seimo narys.

Biografija

1975 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą.

1980 m. – su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą.

1980 – 1983 m. – Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1983 – 1986 m. – „Žinijos“ mokslinės draugijos referentas.

1986 – 1999 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1989 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją tema „Fizikos ir matematikos mokslų filosofinės problemos Lietuvoje 1920-1940 m.“

1993 m. – humanitarinių mokslų daktaras.

1993 – 1998 m. – mokslinio tiriamojo darbo kontraktai Lietuvos laisvosios rinkos institute: Lietuvos politinio, ekonominio, mokslo ir žiniasklaidos elito ekonominių ir politinių preferencijų daugkartiniai tyrimai, elito filantropinių orientacijų tyrimas.

1997 – 2000 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Skaityti kursai: „Socialinių mokslų metodai“, „Socialinių mokslų filosofija“, „Socialinė politika Europos Sąjungoje“, „Elitas ir lyderystė“, „Politikos mokslų paradigmos“.

1999 m. – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėjas.

1999–2000 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas, Ministro Pirmininko patarėjas.

2000 m. – Vilniaus universitete suteiktas socialinių mokslų docento vardas.

2000 – 2003 m. – Lietuvos teisės universiteto valstybinio valdymo fakulteto dekanas.

2003 m. išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

2003 m. liepos mėn. išrinktas Vilniaus miesto mero pavaduotoju.

Seimo narys nuo 2004 m. liepos 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 16 d.

2005 m. vasario mėn. kartu su grupe bendraminčių įkūrė Viešąją įstaigą „Naujosios viešosios vadybos fondas“, kurios tikslas – skatinti viešojo sektoriaus (valstybės, savivaldybės įstaigų/įmonių/organizacijų) pažangą bei modernėjimą

2005 m. birželį pareiškė nebegalįs daugiau kartu dirbti su Prezidento Valdo Adamkaus pasitikėjimą praradusiu, į korupcijos ir protegavimo skandalus įsivėlusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku ir atsistatydino iš Vilniaus vicemero pareigų.

2006 m. birželio mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką dėl interpeliacijos farso Vilniaus mieste, pasinaudodamas kuriuo Artūras Zuokas išvengė jo nušalinimo iš užimamų mero pareigų.

2006 m. liepos mėn. laimėjo bylą prieš Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kurioje jis buvo kaltinamas apšmeižęs A. Zuoką bei sugalvojęs „abonento“ pravardę.

Veikla

Išleido dvi monografijas, paskelbė 30 straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose politikos, administravimo, sociologijos, filosofijos istorijos, mokslo filosofijos ir istorijos temomis.

Skaitė 40 mokslinių pranešimų Lietuvoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Moka lietuvių, vokiečių, anglų, rusų kalbas.

Kita

Vedęs, turi 3 vaikus. Žmona Irena – psichologė, dirba ligoninėje. Vyriausioji duktė Jūratė – studentė, sūnus Saulius ir dukra Liepa – moksleiviai.

Nuorodos

• „Naujosios viešosios vadybos fondas“