Visuomenės sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sorting in category
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Socialinis kontraktas'''- [[Filosofija|filosofijos]], [[Sociologija|sociologijos]] ir [[Politologija|politologijos]] terminas, pažymėti realią ar hipotetinę sutartį tarp [[Valstybė]]s ir [[Pilietis|piliečio]] dėl teisių ir laisvių naudojimo.
'''Socialinis kontraktas'''- [[Filosofija|filosofijos]], [[Sociologija|sociologijos]] ir [[Politologija|politologijos]] terminas, pažymėti realią ar hipotetinę sutartį tarp [[Valstybė]]s ir [[Pilietis|piliečio]] dėl teisių ir laisvių naudojimo.


Pirmą kartą terminą panaudojo [[Žanas Žakas Ruso]]. Žmogus, gyvendamas visuomenėje, privalo sutarti su kitais visuomenės nariais dėl jo, kaip žmogaus teisių ir laisvių, ir visuomenės, kaip sociumo, teisių ir laisvių derinimo.
Pirmą kartą terminą panaudojo [[Žanas Žakas Ruso]]. Žmogus, gyvendamas [[visuomenė]]je, privalo sutarti su kitais visuomenės nariais dėl jo, kaip žmogaus teisių ir laisvių, ir visuomenės, kaip [[sociumas|sociumo]], teisių ir laisvių derinimo.


Šių laikų praktikoje suprantamas kaip sutartis tarp vyriausybės ir [[Profesinė sąjunga|profesinių sąjungų]] susivienijimo, siekiant bendrų tikslų. Pirmą kartą panaudotas [[1974]] m., kai [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] [[Leiboristų partija|leiboristų]] vyriausybė ir profsąjungų susivienijimas susitarė palaikyti šalyje socialinį ir politinį stabilumą, vyriausybei vykdant priemones, mažinančias infliaciją ir nedarbą.
Šių laikų praktikoje suprantamas kaip sutartis tarp vyriausybės ir [[Profesinė sąjunga|profesinių sąjungų]] susivienijimo, siekiant bendrų tikslų. Pirmą kartą panaudotas [[1974]] m., kai [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] [[Leiboristų partija|leiboristų]] vyriausybė ir profsąjungų susivienijimas susitarė palaikyti šalyje socialinį ir politinį stabilumą, vyriausybei vykdant priemones, mažinančias [[inliacija|infliaciją]] ir [[nedarbas|nedarbą]].


Vyriausybė įsipareigojo pasiekti, kad įgyvendinus visas numatytas priemones bus suderintas kainų ir darbo užmokesčio santykis, sumažinti mokesčiai turintiems mažas pajamas ir padidinti turtingiesiems, padidintos gyvenamosios statybos apimtys, pagerinta socialinė ir sveikatos apsauga. Profsąjungos įsipareigojo nekelti nepagrįstų reikalavimų ir nestreikuoti.
Vyriausybė įsipareigojo pasiekti, kad įgyvendinus visas numatytas priemones bus suderintas [[kaina|kainų]] ir [[darbo užmokestis|darbo užmokesčio]] santykis, sumažinti [[mokesčiai]] turintiems mažas pajamas ir padidinti turtingiesiems, padidintos gyvenamosios statybos apimtys, pagerinta [[socialinė apsauga|socialinė]] ir [[sveikatos apsauga]]. Profsąjungos įsipareigojo nekelti nepagrįstų reikalavimų ir nestreikuoti.


Tačiau ciklinės ekonominės krizės sąlygomis daugelis sutarties nuostatų pasirodė neįmanomos, todėl [[1977]] profsąjungos atsisakė ją pratęsti. Tai tapo pagrindine [[Leiboristų partija|LP]] pralaimėjimo [[1979]] parlamento rinkimuose priežastimi.
Tačiau ciklinės [[ekonominė krizė|ekonominės krizės]] sąlygomis daugelis sutarties nuostatų pasirodė neįmanomos, todėl [[1977]] profsąjungos atsisakė ją pratęsti. Tai tapo pagrindine [[Leiboristų partija|LP]] pralaimėjimo [[1979]] parlamento rinkimuose priežastimi.


[[Category:Politologija]]
[[Category:Politologija]]

06:56, 25 kovo 2007 versija

Socialinis kontraktas- filosofijos, sociologijos ir politologijos terminas, pažymėti realią ar hipotetinę sutartį tarp Valstybės ir piliečio dėl teisių ir laisvių naudojimo.

Pirmą kartą terminą panaudojo Žanas Žakas Ruso. Žmogus, gyvendamas visuomenėje, privalo sutarti su kitais visuomenės nariais dėl jo, kaip žmogaus teisių ir laisvių, ir visuomenės, kaip sociumo, teisių ir laisvių derinimo.

Šių laikų praktikoje suprantamas kaip sutartis tarp vyriausybės ir profesinių sąjungų susivienijimo, siekiant bendrų tikslų. Pirmą kartą panaudotas 1974 m., kai Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybė ir profsąjungų susivienijimas susitarė palaikyti šalyje socialinį ir politinį stabilumą, vyriausybei vykdant priemones, mažinančias infliaciją ir nedarbą.

Vyriausybė įsipareigojo pasiekti, kad įgyvendinus visas numatytas priemones bus suderintas kainų ir darbo užmokesčio santykis, sumažinti mokesčiai turintiems mažas pajamas ir padidinti turtingiesiems, padidintos gyvenamosios statybos apimtys, pagerinta socialinė ir sveikatos apsauga. Profsąjungos įsipareigojo nekelti nepagrįstų reikalavimų ir nestreikuoti.

Tačiau ciklinės ekonominės krizės sąlygomis daugelis sutarties nuostatų pasirodė neįmanomos, todėl 1977 profsąjungos atsisakė ją pratęsti. Tai tapo pagrindine LP pralaimėjimo 1979 parlamento rinkimuose priežastimi.

Nuorodos