Morfeminė derivacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Morfeminė derivacija''' (sin.: morfologinė žodžių daryba) – [[leksema|leksemų]] darymas su [[morfema|morfemomis]]; [[žodžių daryba|žodžių darybos]] skyrius. Naujos leksemos daromos su darybinėmis morfemomis iš kalboje jau egzistuojančių žodžių formų arba žodžių junginių. Lietuvių kalbos darybinės morfemos ([[darybos formantas|darybos formantai]]): [[priesaga]], [[priešdėlis]], [[galūnė]], [[sangrąžos dalelytė]]; jos jungiamos prie pamatinių žodžių [[žodžio šaknis|šaknų]], [[žodžio kamienas|kamienų]], [[žodžių junginys|žodžių junginių]]. Morfeminė derivacija apima pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus.<ref>{{cite book |last= Urbutis |first= Vincas |date= 2009 |title= Žodžių darybos teorija |url= |language= |location= Vilnius |publisher= Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas |isbn=}}</ref>
'''Morfeminė derivacija''' (sin.: morfologinė žodžių daryba) – [[leksema|leksemų]] darymas su [[morfema|morfemomis]]; [[žodžių daryba|žodžių darybos]] skyrius. Naujos leksemos daromos su darybinėmis morfemomis iš kalboje jau egzistuojančių žodžių formų arba žodžių junginių. Lietuvių kalbos darybinės morfemos ([[darybos formantas|darybos formantai]]): [[priesaga]], [[priešdėlis]], [[galūnė]], [[sangrąžos dalelytė]]; jos jungiamos prie pamatinių žodžių [[žodžio šaknis|šaknų]], [[žodžio kamienas|kamienų]], [[žodžių junginys|žodžių junginių]]. Morfeminė derivacija apima pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus.<ref>{{cite book |last= Urbutis |first= Vincas |date= 2009 |title= Žodžių darybos teorija |url= |language= |location= Vilnius |publisher= Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas |isbn=}}</ref>


== Morfeminės derivacijos būdai ==
== Morfeminės derivacijos būdai ==


* [[Sufiksacija]] – naujų leksemų darymas su priesagomis: ''namelis : namas; geležinis : geležis; kampuotas : kampas; gerokas : geras'';
* [[Sufiksacija]] – naujų leksemų darymas su priesagomis: ''namelis: namas; geležinis: geležis; kampuotas: kampas; gerokas: geras'';
* [[Prefiksacija]] – naujų leksemų darymas su priešdėliais: ''nelaimė : laimė; arkivyskupas : vyskupas; apygeris : geras; priekurtis : kurčias; apeiti, ateiti, įeiti, nueiti, pareiti, pereiti, sueiti, užeiti : eiti'';
* [[Prefiksacija]] – naujų leksemų darymas su priešdėliais: ''nelaimė: laimė; arkivyskupas: vyskupas; apygeris: geras; priekurtis: kurčias; apeiti, ateiti, įeiti, nueiti, pareiti, pereiti, sueiti, užeiti: eiti'';
* [[Paradigmacija]] – naujų leksemų darymas su galūnėmis: ''stalius: stalas; nuokvaka : nukvakti'';
* [[Paradigmacija]] – naujų leksemų darymas su galūnėmis: ''stalius: stalas; nuokvaka: nukvakti'';
* [[Refleksyvacija]] – naujų leksemų darymas su sangrąžos dalelyte: ''praustis : prausti, lauktis : laukti; duotis : duoti''.
* [[Refleksyvacija]] – naujų leksemų darymas su sangrąžos dalelyte: ''praustis: prausti, lauktis: laukti; duotis: duoti''.


Lietuvių kalbotyroje įprasta morfeminę derivaciją (arba tiesiog derivaciją) tapatinti su žodžių daryba apskritai.<ref>{{cite book |last= Urbutis |first= Vincas |date= |title= Žodžių daryba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/zodziu-daryba/|language= |location= |publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija |isbn=}}</ref> Tai ydinga praktika, nes morfeminė derivacija apima tik pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus, bet palieka be dėmesio šalutinius – darybą trumpinimo sumetimais, retrogradinę darybą, funkcinę darybą, analoginę darybą, reduplikaciją, kontaminaciją ir pan. Kartais į morfeminės derivacijos aprašus šie darybos būdai įtraukiami kaip žodžių darybos paribiai, tačiau tai nelogiška, nes dalis jų iš tiesų yra nei morfeminiai, nei morfologiniai.
Lietuvių kalbotyroje įprasta morfeminę derivaciją (arba tiesiog derivaciją) tapatinti su žodžių daryba apskritai.<ref>{{VLE|25||[[Vincas Urbutis]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/zodziu-daryba/ Žodžių daryba]}}</ref> Tai ydinga praktika, nes morfeminė derivacija apima tik pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus, bet palieka be dėmesio šalutinius – darybą trumpinimo sumetimais, retrogradinę darybą, funkcinę darybą, analoginę darybą, reduplikaciją, kontaminaciją ir pan. Kartais į morfeminės derivacijos aprašus šie darybos būdai įtraukiami kaip žodžių darybos paribiai, tačiau tai nelogiška, nes dalis jų iš tiesų yra nei morfeminiai, nei morfologiniai.


== Derivacinio ryšio tipai ==
== Derivacinio ryšio tipai ==


Tai santykis tarp morfeminės derivacijos pamatinio žodžio ir darinio:
Tai santykis tarp morfeminės derivacijos pamatinio žodžio ir darinio:
* '''Transpozicija''' – darybos priemonės perkelia pamatinį žodį iš vienos gramatinės [[žodžių klasė|žodžių klasės]] į kitą, nekeisdamos leksinės reikšmės arba nežymiai ją keisdamas:
* '''Transpozicija''' – darybos priemonės perkelia pamatinį žodį iš vienos gramatinės [[žodžių klasė|žodžių klasės]] į kitą, nekeisdamos leksinės reikšmės arba nežymiai ją keisdamas:
** grynoji transpozicija: ''ėjimas : ėjo; baltumas, baltai : baltas; šeštas : šeši;
** grynoji transpozicija: ''ėjimas: ėjo; baltumas, baltai: baltas; šeštas: šeši;
** negrynoji transpozicija: ''kalėjimas : kalėjo, klojimas : klojo; mokykla : mokyti''.
** negrynoji transpozicija: ''kalėjimas: kalėjo, klojimas: klojo; mokykla: mokyti''.
* '''Modifikacija''' – darybos priemonės keičia pamatinio žodžio leksinę reikšmę, nekeisdamos priklausymo gramatinei žodžių klasei:
* '''Modifikacija''' – darybos priemonės keičia pamatinio žodžio leksinę reikšmę, nekeisdamos priklausymo gramatinei žodžių klasei:
** daiktavardžių modifikacija: ''studentė : studentas, lapiukas : lapė, sodelis : sodas, pievutė : pieva, žmonija : žmonės'';
** daiktavardžių modifikacija: ''studentė: studentas, lapiukas: lapė, sodelis: sodas, pievutė: pieva, žmonija: žmonės'';
** būdvardžių modifikacija: ''apylaisvis : laisvas, priekvailis : kvailas, plonytis : plonas, gerokas : geras, baltutis : baltas, negeras : geras'';
** būdvardžių modifikacija: ''apylaisvis: laisvas, priekvailis: kvailas, plonytis: plonas, gerokas: geras, baltutis: baltas, negeras: geras'';
** veiksmažodžių modifikacija: ''padaryti : daryti, pasenti : senti, suvalgyti : valgyti''.
** veiksmažodžių modifikacija: ''padaryti: daryti, pasenti: senti, suvalgyti: valgyti''.
* '''Mutacija''' – darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi iš esmės: ''apyrankė : ranka, palangė : langas; maras : mirti, šliužas : šliaužti''.
* '''Mutacija''' – darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi iš esmės: ''apyrankė: ranka, palangė: langas; maras: mirti, šliužas: šliaužti''.
Mutacijos santykis tarp darinio ir pamatinio žodžio gali būti ir tada, kai jie priklauso skirtingoms žodžių klasėms, ir kai priklauso tai pačiai žodžių klasei. Svarbiausia tai, kad čia negalima kalbėti apie tos pačios arba tik šiek tiek modifikuotos sąvokos žymėjimą.
Mutacijos santykis tarp darinio ir pamatinio žodžio gali būti ir tada, kai jie priklauso skirtingoms žodžių klasėms, ir kai priklauso tai pačiai žodžių klasei. Svarbiausia tai, kad čia negalima kalbėti apie tos pačios arba tik šiek tiek modifikuotos sąvokos žymėjimą.


== Tipologinės pastabos ==
== Tipologinės pastabos ==


Daugelyje kalbų egzistuoja naujų žodžių darymas su priesagomis ir priešdėliais. Esminis skirtumas – tarp fleksinių ir nefleksinių kalbų. Nefleksinėse kalbose nėra galūnių, todėl jomis, suprantama, grindžiamos darybos negali būti. Tačiau fleksinių kalbų galūnės susijusios ir su sufiksacija bei prefiksacija, o tai iš esmės keičia visų morfeminės darybos būdų sampratą ir lyginimą skirtingose kalbose.
Daugelyje kalbų egzistuoja naujų žodžių darymas su priesagomis ir priešdėliais. Esminis skirtumas – tarp fleksinių ir nefleksinių kalbų. Nefleksinėse kalbose nėra galūnių, todėl jomis, suprantama, grindžiamos darybos negali būti. Tačiau fleksinių kalbų galūnės susijusios ir su sufiksacija bei prefiksacija, o tai iš esmės keičia visų morfeminės darybos būdų sampratą ir lyginimą skirtingose kalbose.


Štai tipiškoje nefleksinėje anglų kalboje morfemine daryba laikoma sufiksacija ir prefiksacija:
Štai tipiškoje nefleksinėje anglų kalboje morfemine daryba laikoma sufiksacija ir prefiksacija:
* ''slowness : slow, glorify : glory, drinkable : drink'';
* ''slowness: slow, glorify: glory, drinkable: drink'';
* ''encircle : circle, enlarge : large, undo : do''.
* ''encircle: circle, enlarge: large, undo: do''.


Naujų žodžių darymas be formantų irgi laikomas derivacija – nuline derivacija (dar vadinama):
Naujų žodžių darymas be formantų irgi laikomas derivacija – nuline derivacija (dar vadinama):
* ''breakfast'' (verb) : ''breakfast'' (noun);
* ''breakfast'' (verb) : ''breakfast'' (noun);
* ''run'' (noun), ''run'' (verb).
* ''run'' (noun), ''run'' (verb).
Eilutė 38: Eilutė 38:
* ''greta'' (prieveiksmis) : ''greta'' (daiktavardis), ''miegamasis'' (daiktavardis) : ''miegamasis'' (dalyvis).
* ''greta'' (prieveiksmis) : ''greta'' (daiktavardis), ''miegamasis'' (daiktavardis) : ''miegamasis'' (dalyvis).


Atskiras klausiamas kompozicija – tiek anglų, tiek lietuvių kalboje sudurtiniai žodžiais daromi iš žodžių junginių:
Atskiras klausiamas kompozicija – tiek anglų, tiek lietuvių kalboje sudurtiniai žodžiais daromi iš žodžių junginių:
* ''blackberry : black berry'';
* ''blackberry: black berry'';
* ''gervuogė : gervės uoga''.
* ''gervuogė: gervės uoga''.


Angliško žodžio morfeminė struktūra nepakito, o darinys nepermestas į kitą žodžių klasę – taigi, derivacija nelaikomas; lietuviškas sudurtinis žodis turi pakitusią galūnę – o tai darybos formantas, vadinasi, tai morfeminė derivacija.
Angliško žodžio morfeminė struktūra nepakito, o darinys nepermestas į kitą žodžių klasę – taigi, derivacija nelaikomas; lietuviškas sudurtinis žodis turi pakitusią galūnę – o tai darybos formantas, vadinasi, tai morfeminė derivacija.


== Išnašos ==
== Išnašos ==

11:59, 22 sausio 2021 versija

Morfeminė derivacija (sin.: morfologinė žodžių daryba) – leksemų darymas su morfemomis; žodžių darybos skyrius. Naujos leksemos daromos su darybinėmis morfemomis iš kalboje jau egzistuojančių žodžių formų arba žodžių junginių. Lietuvių kalbos darybinės morfemos (darybos formantai): priesaga, priešdėlis, galūnė, sangrąžos dalelytė; jos jungiamos prie pamatinių žodžių šaknų, kamienų, žodžių junginių. Morfeminė derivacija apima pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus.[1]

Morfeminės derivacijos būdai

  • Sufiksacija – naujų leksemų darymas su priesagomis: namelis: namas; geležinis: geležis; kampuotas: kampas; gerokas: geras;
  • Prefiksacija – naujų leksemų darymas su priešdėliais: nelaimė: laimė; arkivyskupas: vyskupas; apygeris: geras; priekurtis: kurčias; apeiti, ateiti, įeiti, nueiti, pareiti, pereiti, sueiti, užeiti: eiti;
  • Paradigmacija – naujų leksemų darymas su galūnėmis: stalius: stalas; nuokvaka: nukvakti;
  • Refleksyvacija – naujų leksemų darymas su sangrąžos dalelyte: praustis: prausti, lauktis: laukti; duotis: duoti.

Lietuvių kalbotyroje įprasta morfeminę derivaciją (arba tiesiog derivaciją) tapatinti su žodžių daryba apskritai.[2] Tai ydinga praktika, nes morfeminė derivacija apima tik pagrindinius lietuvių kalbos žodžių darybos būdus, bet palieka be dėmesio šalutinius – darybą trumpinimo sumetimais, retrogradinę darybą, funkcinę darybą, analoginę darybą, reduplikaciją, kontaminaciją ir pan. Kartais į morfeminės derivacijos aprašus šie darybos būdai įtraukiami kaip žodžių darybos paribiai, tačiau tai nelogiška, nes dalis jų iš tiesų yra nei morfeminiai, nei morfologiniai.

Derivacinio ryšio tipai

Tai santykis tarp morfeminės derivacijos pamatinio žodžio ir darinio:

  • Transpozicija – darybos priemonės perkelia pamatinį žodį iš vienos gramatinės žodžių klasės į kitą, nekeisdamos leksinės reikšmės arba nežymiai ją keisdamas:
    • grynoji transpozicija: ėjimas: ėjo; baltumas, baltai: baltas; šeštas: šeši;
    • negrynoji transpozicija: kalėjimas: kalėjo, klojimas: klojo; mokykla: mokyti.
  • Modifikacija – darybos priemonės keičia pamatinio žodžio leksinę reikšmę, nekeisdamos priklausymo gramatinei žodžių klasei:
    • daiktavardžių modifikacija: studentė: studentas, lapiukas: lapė, sodelis: sodas, pievutė: pieva, žmonija: žmonės;
    • būdvardžių modifikacija: apylaisvis: laisvas, priekvailis: kvailas, plonytis: plonas, gerokas: geras, baltutis: baltas, negeras: geras;
    • veiksmažodžių modifikacija: padaryti: daryti, pasenti: senti, suvalgyti: valgyti.
  • Mutacija – darinys nuo pamatinio žodžio skiriasi iš esmės: apyrankė: ranka, palangė: langas; maras: mirti, šliužas: šliaužti.

Mutacijos santykis tarp darinio ir pamatinio žodžio gali būti ir tada, kai jie priklauso skirtingoms žodžių klasėms, ir kai priklauso tai pačiai žodžių klasei. Svarbiausia tai, kad čia negalima kalbėti apie tos pačios arba tik šiek tiek modifikuotos sąvokos žymėjimą.

Tipologinės pastabos

Daugelyje kalbų egzistuoja naujų žodžių darymas su priesagomis ir priešdėliais. Esminis skirtumas – tarp fleksinių ir nefleksinių kalbų. Nefleksinėse kalbose nėra galūnių, todėl jomis, suprantama, grindžiamos darybos negali būti. Tačiau fleksinių kalbų galūnės susijusios ir su sufiksacija bei prefiksacija, o tai iš esmės keičia visų morfeminės darybos būdų sampratą ir lyginimą skirtingose kalbose.

Štai tipiškoje nefleksinėje anglų kalboje morfemine daryba laikoma sufiksacija ir prefiksacija:

  • slowness: slow, glorify: glory, drinkable: drink;
  • encircle: circle, enlarge: large, undo: do.

Naujų žodžių darymas be formantų irgi laikomas derivacija – nuline derivacija (dar vadinama):

  • breakfast (verb) : breakfast (noun);
  • run (noun), run (verb).

Čia svarbiausia ne formantas, o derivacinio ryšio tipas: sufiksaciją/pefiksaciją su nuline derivacija sieja transpozicinė daryba. Fleksinėje kalboje grynoji konversija be darybos formantų tradiciškai nelaikoma morfemine derivacija:

  • greta (prieveiksmis) : greta (daiktavardis), miegamasis (daiktavardis) : miegamasis (dalyvis).

Atskiras klausiamas kompozicija – tiek anglų, tiek lietuvių kalboje sudurtiniai žodžiais daromi iš žodžių junginių:

  • blackberry: black berry;
  • gervuogė: gervės uoga.

Angliško žodžio morfeminė struktūra nepakito, o darinys nepermestas į kitą žodžių klasę – taigi, derivacija nelaikomas; lietuviškas sudurtinis žodis turi pakitusią galūnę – o tai darybos formantas, vadinasi, tai morfeminė derivacija.

Išnašos

  1. ↑ Urbutis, Vincas (2009). Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
  2. ↑ Vincas Urbutis. Žodžių daryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Morfeminė_derivacija&oldid=6083259"