Alantos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[1658]] m. vėl paskirtas kunigas. |
[[1658]] m. vėl paskirtas kunigas. |
||
[[1675]] m. bažnyčia buvo kryžminio plano, be bokštų, su dviem šoninėmis [[wikt:Koplyčia|koplyčiomis]], kurių viena restauruota, kita sena, apleista. Bažnyčia laikinai dengta šiaudais (čerpių stogą nuardė [[Kristupas Radvila]] ir jomis apdengė [[Biržai|Biržų]] rotušę). Altarijai [[1682]] m. dovanoti Džiugų ir Luciūnų kaimai. Klebonijai [[1818]] m. priklausė Duobinių ir Kazlų kaimai. Klebono Antano Mažeikos rūpesčiu bažnyčia [[1827]] m. pailginta, vėliau perstatyti [[wikt:Altorius|altoriai]]. |
[[1675]] m. bažnyčia buvo kryžminio plano, be bokštų, su dviem šoninėmis [[wikt:Koplyčia|koplyčiomis]], kurių viena restauruota, kita sena, apleista. Bažnyčia laikinai dengta šiaudais (čerpių stogą nuardė [[Kristupas Radvila]] ir jomis apdengė [[Biržai|Biržų]] rotušę). Altarijai [[1682]] m. dovanoti [[Džiugai|Džiugų]] ir [[Luciūnai|Luciūnų]] kaimai. Klebonijai [[1818]] m. priklausė [[Duobiniai|Duobinių]] ir [[Kazlai|Kazlų]] kaimai. Klebono Antano Mažeikos rūpesčiu bažnyčia [[1827]] m. pailginta, vėliau perstatyti [[wikt:Altorius|altoriai]]. |
||
[[1903]] m. patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 37 396 rb). Iki [[1909]] m. išmūryta bažnyčia, ištinkuota [[wikt:Presbiterija|presbiterija]], pastatytas senosios bažnyčios [[wikt:Altorius|altorius]] ir pradėtos laikyti pamaldos. Statyba rūpinosi klebonas Domininkas Vainauskis. Bažnyčia įrengta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. |
[[1903]] m. patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 37 396 rb). Iki [[1909]] m. išmūryta bažnyčia, ištinkuota [[wikt:Presbiterija|presbiterija]], pastatytas senosios bažnyčios [[wikt:Altorius|altorius]] ir pradėtos laikyti pamaldos. Statyba rūpinosi klebonas Domininkas Vainauskis. Bažnyčia įrengta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. |
||
16:50, 22 kovo 2007 versija
Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, – Panevėžio vyskupija, Anykščių dekanatas.
Stovi Molėtų rajone, Alantos miestelyje, prie Anykščių-Molėtų kelio, Virintos dešiniajame krante. Mūrinė. Pastatyta 1909 m. Neoromaninė.
Istorija
Pirmoji Alantos bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1504 m.
Jokūbas Astikas Alantos bažnyčiai 1534 m. dovanojo Dapkūniškių palivarką su smukle, dešimtinę iš Alantos (Naujasodžio) dvaro ir kitų žemių.
Jurgis Astikas 1575 m. vietoj dešimtinės bažnyčiai dovanojo naujų žemių. Per 1656 m. marą visi Alantos kunigai išmirė. Tada bažnytinius reikmenis pasiėmė dvaras. Didysis altorius išvežtas į Kavarsko bažnyčią.
1658 m. vėl paskirtas kunigas.
1675 m. bažnyčia buvo kryžminio plano, be bokštų, su dviem šoninėmis koplyčiomis, kurių viena restauruota, kita sena, apleista. Bažnyčia laikinai dengta šiaudais (čerpių stogą nuardė Kristupas Radvila ir jomis apdengė Biržų rotušę). Altarijai 1682 m. dovanoti Džiugų ir Luciūnų kaimai. Klebonijai 1818 m. priklausė Duobinių ir Kazlų kaimai. Klebono Antano Mažeikos rūpesčiu bažnyčia 1827 m. pailginta, vėliau perstatyti altoriai.
1903 m. patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 37 396 rb). Iki 1909 m. išmūryta bažnyčia, ištinkuota presbiterija, pastatytas senosios bažnyčios altorius ir pradėtos laikyti pamaldos. Statyba rūpinosi klebonas Domininkas Vainauskis. Bažnyčia įrengta po Pirmojo pasaulinio karo.
1915 m. vokiečiai pasiėmė vargonų metalines dalis.
1921 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
1929 – 1931 m. perstatyti altoriai. Klebono Adomo Vyšniausko rūpesčiu 1937 m. meistrai Benediktas ir Pranas Zakarkos atnaujino ir perdažė bažnyčios vidų, koplyčiai nutapė paveikslų.
1944 m. apardyti bokštai, sienos. Vėliau bažnyčia suremontuota. Klebonas Konstantinas Šimašis (1888 – 1955) 1951 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti.
Architektūra
Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su pusapskrite apside, dviem 51 m aukščio fasado bokštais. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.