Erotika: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Lietuvoje: uždarytas, daugiau pornografijos muziejus https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2010/03/10/news/kaune-sunkmecio-neatlaike-erotikos-muziejus-5701458/ |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Erotika''' (graikiškai ''ἔρως'' – meilė, o [[Erotas]] buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys ([[erotinė dailė|dailė]], [[erotinė skulptūra|skulptūra]], [[erotinė fotografija|fotografija]], [[erotinis kinas|kinas]], [[erotinė literatūra|literatūra]] ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina [[lytinis susijaudinimas|lytinį susijaudinimą]], bet nėra vulgarūs (kaip kad [[pornografija]]). Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių. Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir [[seksualumas|seksualumą]], tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.<ref>{{VLE|V|||[https://www.vle.lt/straipsnis/erotika-1/ Erotika]}}</ref> |
'''Erotika''' (graikiškai ''ἔρως'' – meilė, o [[Erotas]] buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys ([[erotinė dailė|dailė]], [[erotinė skulptūra|skulptūra]], [[erotinė fotografija|fotografija]], [[erotinis kinas|kinas]], [[erotinė literatūra|literatūra]] ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina [[lytinis susijaudinimas|lytinį susijaudinimą]], bet nėra vulgarūs (kaip kad [[pornografija]]). Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių. Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir [[seksualumas|seksualumą]], tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.<ref>{{VLE|V|||[https://www.vle.lt/straipsnis/erotika-1/ Erotika]}}</ref> |
||
⚫ | Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo erotikos motyvų kasdienybėje, ypač [[Seksualizuota reklama|reklamoje]].<ref>{{Cite news|url=https://www.bloomberg.com/news/articles/2015-08-18/sex-doesn-t-sell-after-all-study-says|title=Sex Doesn’t Sell After All, Study Says|date=2015-08-18|work=Bloomberg.com|access-date=2017-05-25}}</ref><ref>{{Cite journal|last=Lull|first=Robert B.|last2=Bushman|first2=Brad J.|title=Do sex and violence sell? A meta-analytic review of the effects of sexual and violent media and ad content on memory, attitudes, and buying intentions.|url=http://www.apa.org/pubs/journals/releases/bul-bul0000018.pdf|journal=Psychological Bulletin|volume=141|issue=5|pages=1022–1048|doi=10.1037/bul0000018}}</ref> |
||
== Funkcijos == |
== Funkcijos == |
||
Eilutė 20: | Eilutė 22: | ||
Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – [[apatinis trikotažas|apatinio trikotažo]]) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o [[Internetas]] suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos). |
Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – [[apatinis trikotažas|apatinio trikotažo]]) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o [[Internetas]] suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos). |
||
== Reklama == |
|||
{{plačiau|Seksualizuota reklama}} |
|||
⚫ | Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo erotikos motyvų kasdienybėje, ypač [[Seksualizuota reklama|reklamoje]] |
||
== Erotikos kūrėjai mene == |
== Erotikos kūrėjai mene == |
00:12, 22 sausio 2021 versija
Erotika (graikiškai ἔρως – meilė, o Erotas buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys (dailė, skulptūra, fotografija, kinas, literatūra ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina lytinį susijaudinimą, bet nėra vulgarūs (kaip kad pornografija). Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių. Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir seksualumą, tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.[1]
Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo erotikos motyvų kasdienybėje, ypač reklamoje.[2][3]
Funkcijos
Psichologas Donas Birnas išskiria tokias erotikos funkcijas:
- pažintinė – erotika supažindina su seksualumu, jo išraiškos formomis ir su tuo susijusiais jausmais;
- jaudrinanti – erotika stimuliuoja lytinį susijaudinimą;
- seksualinė – erotika išplečia lytinio gyvenimo išraiškos formas, praplečia lytinio pasitenkinimo galimybes, įvairina lytinį elgesį;
- vaizduojamoji – erotika žadina seksualinę vaizduotę (erotinės fantazijos) ir padeda išeiti už tikrovės ribų, praplečiant jausmų įvairovę.
Erotikos ir pornografijos skirtumai
Nors ir nėra konkrečios ribos, kur pasibaigia erotika ir prasideda pornografija, tačiau galima išskirti tokius estetinius kriterijus:
- erotika, kaip meno rūšis, vaizduoja žmogų kaip visumą, kartu įtraukiant ir jausmus, tuo tarpu pornografija vaizduoja tik tam tikrus, dažniausiai regimuosius seksualumo aspektus (demonstratyviai vaizduojamus lytinius organus arba lytinį aktą, iškrypimus);
- erotinis menas siekia pateikti kažką unikalaus, individualaus, nepakartojamo, tuo tarpu pornografija – standartinį seksą, nuasmeninimą (jos objektas yra visų pirma lytiniai organai, o ne žmogaus kūnas kaip visuma);
- erotika siekiama pateikti grožį, sudvasinti seksualumą, o pornografija apsiriboja fiziologiniais ir anatominiais žmogaus aspektais;
- erotika yra subtili, ji nėra masinio vartojimo, gi pornografija siekiama pelningumo ir atitinkamai orientuojamasi į masinį vartotoją bei jo instinktus;
- erotinis menas yra humaniškas ir estetiškas, bet pornografija nekreipia dėmesio į estetiką, žemina žmogų ir jį paverčia tiesiog manipuliacijų objektu;
- erotinis menas yra kūrėjo (menininko) saviraiškos forma, tuo tarpu pornografija – komercija, prekyba, pelnas (būtent dėl to ji yra masinė ir standartiška – tai labiau pramogų verslas, o ne menas).
Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – apatinio trikotažo) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o Internetas suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos).
Erotikos kūrėjai mene
- Dailė ir skulptūra:
- Literatūra:
-
Rubensas, „Trys gracijos“, 1635 m.
-
Rembrantas, „Danajė“, 1640 m.
-
Fransua Bušė, „Diana po maudynės“, 1742 m.
-
Francesco Hayez, „Mergina po vonios“, 1859 m.
-
Ogiustas Renuaras, „Mauduolė besitaisanti plaukus“, 1893 m.
Šaltiniai
- ↑ Erotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ „Sex Doesn’t Sell After All, Study Says“. Bloomberg.com. 2015-08-18. Nuoroda tikrinta 2017-05-25.
- ↑ Lull, Robert B.; Bushman, Brad J. „Do sex and violence sell? A meta-analytic review of the effects of sexual and violent media and ad content on memory, attitudes, and buying intentions“ (PDF). Psychological Bulletin. 141 (5): 1022–1048. doi:10.1037/bul0000018.
Nuorodos
- Erotonio meno kūrėjai Vikitekoje
- Erotinės nuotraukos „500px“