Erotika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[File:Nude recumbent woman by Jean-Christophe Destailleur.jpg|thumb|250px|Jean-Christophe Destailleur fotografija „Nude recumbent woman“, 2011 m.]]
[[File:Nude recumbent woman by Jean-Christophe Destailleur.jpg|thumb|250px|Jean-Christophe Destailleur fotografija „Nude recumbent woman“, 2011 m.]]


'''Erotika''' (graikiškai ''ἔρως'' – meilė, o [[Erotas]] buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys ([[erotinė dailė|dailė]], [[erotinė skulptūra|skulptūra]], [[erotinė fotografija|fotografija]], [[erotinis kinas|kinas]], [[erotinė literatūra|literatūra]] ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina [[lytinis susijaudinimas|lytinį susijaudinimą]], bet nėra vulgarūs (kaip kad [[pornografija]]). Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir [[seksualumas|seksualumą]], tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.<ref>{{VLE|V|||[https://www.vle.lt/straipsnis/erotika-1/ Erotika]}}</ref>
'''Erotika''' (graikiškai ''ἔρως'' – meilė, o [[Erotas]] buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys ([[erotinė dailė|dailė]], [[erotinė skulptūra|skulptūra]], [[erotinė fotografija|fotografija]], [[erotinis kinas|kinas]], [[erotinė literatūra|literatūra]] ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina [[lytinis susijaudinimas|lytinį susijaudinimą]], bet nėra vulgarūs (kaip kad [[pornografija]]). Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių. Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir [[seksualumas|seksualumą]], tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.<ref>{{VLE|V|||[https://www.vle.lt/straipsnis/erotika-1/ Erotika]}}</ref>

Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių.


== Funkcijos ==
== Funkcijos ==

23:06, 21 sausio 2021 versija

Jean-Christophe Destailleur fotografija „Nude recumbent woman“, 2011 m.

Erotika (graikiškai ἔρως – meilė, o Erotas buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys (dailė, skulptūra, fotografija, kinas, literatūra ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina lytinį susijaudinimą, bet nėra vulgarūs (kaip kad pornografija). Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių. Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir seksualumą, tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas.[1]

Funkcijos

Psichologas Donas Birnas išskiria tokias erotikos funkcijas:

  • pažintinė – erotika supažindina su seksualumu, jo išraiškos formomis ir su tuo susijusiais jausmais;
  • jaudrinanti – erotika stimuliuoja lytinį susijaudinimą;
  • seksualinė – erotika išplečia lytinio gyvenimo išraiškos formas, praplečia lytinio pasitenkinimo galimybes, įvairina lytinį elgesį;
  • vaizduojamoji – erotika žadina seksualinę vaizduotę (erotinės fantazijos) ir padeda išeiti už tikrovės ribų, praplečiant jausmų įvairovę.

Erotikos ir pornografijos skirtumai

Nors ir nėra konkrečios ribos, kur pasibaigia erotika ir prasideda pornografija, tačiau galima išskirti tokius estetinius kriterijus:

  • erotika, kaip meno rūšis, vaizduoja žmogų kaip visumą, kartu įtraukiant ir jausmus, tuo tarpu pornografija vaizduoja tik tam tikrus, dažniausiai regimuosius seksualumo aspektus (demonstratyviai vaizduojamus lytinius organus arba lytinį aktą, iškrypimus);
  • erotinis menas siekia pateikti kažką unikalaus, individualaus, nepakartojamo, tuo tarpu pornografija – standartinį seksą, nuasmeninimą (jos objektas yra visų pirma lytiniai organai, o ne žmogaus kūnas kaip visuma);
  • erotika siekiama pateikti grožį, sudvasinti seksualumą, o pornografija apsiriboja fiziologiniais ir anatominiais žmogaus aspektais;
  • erotika yra subtili, ji nėra masinio vartojimo, gi pornografija siekiama pelningumo ir atitinkamai orientuojamasi į masinį vartotoją bei jo instinktus;
  • erotinis menas yra humaniškas ir estetiškas, bet pornografija nekreipia dėmesio į estetiką, žemina žmogų ir jį paverčia tiesiog manipuliacijų objektu;
  • erotinis menas yra kūrėjo (menininko) saviraiškos forma, tuo tarpu pornografija – komercija, prekyba, pelnas (būtent dėl to ji yra masinė ir standartiška – tai labiau pramogų verslas, o ne menas).

Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – apatinio trikotažo) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o Internetas suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos).

Reklama

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Seksualizuota reklama.

Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo erotikos motyvų kasdienybėje, ypač reklamoje. Tyrimai atskleidžia, kad „seksas nebeparduoda“. Pastaruoju metu seksualinio pobūdžio reklamos kūrėjai stengiasi vis stipriau jaudrinti vartotojų vaizduotę, o tai priveda prie nepalankaus tokių reklamų vertinimo.[2][3]

Erotikos kūrėjai mene

Najadė“, aut. John William Waterhouse, 1893 m.

Lietuvoje

2009 m. liepos 13 d. Kaune, buvusiame „Metropolyje“, atidarytas pirmasis Lietuvoje erotikos muziejus.

Šaltiniai

  1. Erotika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. „Sex Doesn’t Sell After All, Study Says“. Bloomberg.com. 2015-08-18. Nuoroda tikrinta 2017-05-25.
  3. Lull, Robert B.; Bushman, Brad J. „Do sex and violence sell? A meta-analytic review of the effects of sexual and violent media and ad content on memory, attitudes, and buying intentions“ (PDF). Psychological Bulletin. 141 (5): 1022–1048. doi:10.1037/bul0000018.

Nuorodos

Šablonas:Wikisutra

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.