Kauno muzikos mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:22, 21 kovo 2007 versija

Kauno muzikos mokykla – muzikos mokykla, veikusi 1919 – 1933 m. Kaune.

Istorija

1919 m. kovo mėn. vargonininko Juozo Naujalio pastangomis ir lėšomis „Saulės“ gimnazijos patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, 1920 m. suvalstybinta. 1919 – 1921 m. mokykloje buvo fortepijono, smuiko, dainavimo, vėliau – dar ir violončelės, kontraboso, vargonų, pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, 1929 m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. 1930 m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. 1930 – 1933 m. buvo rengiami operos dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.

1926 – 1933 m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam 1926 – 1928 m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, 1928 – 1933 m. – Juozas Tallat-Kelpša). Orkestras koncertuodavo Valstybės teatre; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į Kauno konservatoriją.

Dėstytojai: Vincas Bacevičius, Jonas Bendorius, Povilas Berkavičius, L. Dauguvietytė, Balys Dvarionas, Emerikas Gailevičius, Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Juozas Gruodis, E. Janickienė, Aleksandras Kačanauskas, A. Köhelikas, Elena Laumenskienė, O. Marini, Nikodemas Martinonis, Petras Oleka, Jonas Pakalnis, Vladimiras Ružickis, Julius Štarka, Juozas Tallat-Kelpša, I. Vidmanas-Zaidmanas, Viktoras Žadeika, Juozas Žilevičius ir kt.

Mokiniai: Antanas Budriūnas, Klemensas Griauzdė, Kazys Gutauskas, Jurgis Karnavičius, Konradas Kaveckas, Antanas Kučingis, Jonas Nabažas, Antanas Račiūnas ir kt.

Vadovai

1919 m. – Juozas Naujalis,
1920 m. – Juozas Tallat-Kelpša,
1920 – 1927 m. – Juozas Naujalis,
1927 – 1933 m. – Juozas Gruodis.

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 == Istorija ==
-m. kovo mėn. vargonininko [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] pastangomis ir lėšomis [[Kauno Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijos]] patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, [[1920]] m. suvalstybinta. 1919 – [[1921]] m. mokykloje buvo [[fortepijonas|fortepijono]], [[smuikas|smuiko]], dainavimo, vėliau – dar ir [[violančelė]]s, [[kontrabosas|kontraboso]], [[vargonai|vargonų]], pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, [[1929]] m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. [[1930]] m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. 1930 – [[1933]] m. buvo rengiami [[opera|operos]] dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.
+m. kovo mėn. vargonininko [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] pastangomis ir lėšomis [[Kauno Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijos]] patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, [[1920]] m. suvalstybinta. 1919 – [[1921]] m. mokykloje buvo [[fortepijonas|fortepijono]], [[smuikas|smuiko]], dainavimo, vėliau – dar ir [[violončelė]]s, [[kontrabosas|kontraboso]], [[vargonai|vargonų]], pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, [[1929]] m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. [[1930]] m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. 1930 – [[1933]] m. buvo rengiami [[opera|operos]] dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.
 [[1926]] – 1933 m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam 1926 – [[1928]] m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, 1928 – [[1933]] m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]]). Orkestras koncertuodavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]]; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]].