Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Pasaka''' – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. <ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref><ref name="VLE">{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> Jose apstu [[personifikacija|personifikacijų]], [[alegorija|alegorijų]]. |
'''Pasaka''' – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. <ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref><ref name="VLE">{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> Jose apstu [[personifikacija|personifikacijų]], [[alegorija|alegorijų]]. |
||
Tyrinėtojai pastebi pasakų auklėjamąją paskirtį.<ref>Kerbelytė, Bronislava. Tautosakos poetika: mokymo priemonė etnologijos specialybės studentams. Kaunas: VDU leidykla, 2005 [https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/252/1/ISBN9955120800.pdf PDF]</ref> Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai.<ref>Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, |
Tyrinėtojai pastebi pasakų auklėjamąją paskirtį.<ref>Kerbelytė, Bronislava. Tautosakos poetika: mokymo priemonė etnologijos specialybės studentams. Kaunas: VDU leidykla, 2005, p. 152-168. [https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/252/1/ISBN9955120800.pdf PDF]</ref> Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai.<ref>Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, p. 223-229. [https://www.lituanistika.lt/content/80992 LDB] [http://www.llti.lt/failai/TD55_internetui-223-229(1).pdf PDF]</ref> |
||
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. |
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari [[Lietuva|Lietuvoje]] pasaka „[[Eglė žalčių karalienė]]“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. |
Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari [[Lietuva|Lietuvoje]] pasaka „[[Eglė žalčių karalienė]]“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. |
||
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena [[pasakėčia]]s, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami [[alegorija|alegoriškai]] – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas.<ref>Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, |
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena [[pasakėčia]]s, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami [[alegorija|alegoriškai]] – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas.<ref>Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, p. 59-83. [https://www.lituanistika.lt/content/77550 LDB] [http://www.llti.lt/failai/TD56-49-73.pdf PDF]</ref> Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais [[mitas|mitais]], tikėjimais, papročiais. |
||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
21:20, 18 sausio 2021 versija
Kitos reikšmės – Pasaka (kino teatras).
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Pasaka – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. [1][2] Jose apstu personifikacijų, alegorijų.
Tyrinėtojai pastebi pasakų auklėjamąją paskirtį.[3] Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai.[4]
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą.
Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari Lietuvoje pasaka „Eglė žalčių karalienė“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje.
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena pasakėčias, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas.[5] Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais mitais, tikėjimais, papročiais.
Išnašos
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
- ↑ Pasaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Kerbelytė, Bronislava. Tautosakos poetika: mokymo priemonė etnologijos specialybės studentams. Kaunas: VDU leidykla, 2005, p. 152-168. PDF
- ↑ Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, p. 223-229. LDB PDF
- ↑ Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, p. 59-83. LDB PDF
