Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Pasaka''' – [[epika|epinio žanro]], trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. |
'''Pasaka''' – [[epika|epinio žanro]], trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. |
||
<ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref> |
|||
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą.<ref>{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> |
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą.<ref>{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> |
||
20:29, 18 sausio 2021 versija
Kitos reikšmės – Pasaka (kino teatras).
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Pasaka – epinio žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga.
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą.[2]
Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Pasakose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose apstu personifikacijų, magiškų skaičių. Įrodyta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni.
Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai, abejojama dėl jų reikalingumo šiuolaikinei jaunajai kartai.[3]
Pasakos – priemonė skleisti lietuvių kalbos tautosaką. Didžioji dalis pasakų yra stebuklinės: tarptautinio pobūdžio, žinomos civilizuotų šalių tautosakoje, ir Afrikos ar Amerikos tautų liaudies kūryboje. Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari Lietuvoje pasaka „Eglė žalčių karalienė“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje.
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena pasakėčias, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas.[4] Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais mitais, tikėjimais, papročiais.
Išnašos
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
- ↑ Pasaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, pp. 223-229. LDB PDF
- ↑ Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, pp. 59-83. LDB PDF
Nuorodos
|
Šis su literatūra susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |