Enteogenai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip [[judaizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]], pradėjo persekioti [[haliucinogenai|haliucinogenus]] religiniais tikslais naudojančius asmenis. [[Viduramžiai]]s tai buvo tapatinama su [[raganavimas|raganavimu]] ar tiesiog su [[šėtonas|šėtono]] garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo [[mirties bausmė|mirties bausme]], degindavo ant laužo ([[inkvizicija]]).<ref name="Thurston">[http://www.newadvent.org/cathen/15674a.htm Thurston, Herbert. "Witchcraft." The Catholic Encyclopedia] Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015</ref> |
Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip [[judaizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]], pradėjo persekioti [[haliucinogenai|haliucinogenus]] religiniais tikslais naudojančius asmenis. [[Viduramžiai]]s tai buvo tapatinama su [[raganavimas|raganavimu]] ar tiesiog su [[šėtonas|šėtono]] garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo [[mirties bausmė|mirties bausme]], degindavo ant laužo ([[inkvizicija]]).<ref name="Thurston">[http://www.newadvent.org/cathen/15674a.htm Thurston, Herbert. "Witchcraft." The Catholic Encyclopedia] Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015</ref> |
||
[[Organinė chemija]] suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai [[DMT]], [[psilocibinas]], [[ibogainas]], [[meskalinas]] bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip [[LSD]] ir [[MDMA]]. Bandoma naudoti psichinių sutrikimų gydimui [[psichoterapija|psichoterapijoje]].<ref>{{Cite web|last=Samuel|first=Sigal|date=2020-10-09|title=The case for funding psychedelics to treat mental health|url=https://www.vox.com/future-perfect/2020/10/9/21506664/psychedelics-mental-health-depression-ptsd-psilocybin-mdma|access-date=2020-12-24|website=Vox}}</ref> |
XIX a. mokslininkai nustatė kai kurių šių augalų veikliasias medžiagas, moksliškai pagrindė medicininį jų panaudojimą.<ref name=Senvaitytė/> [[Organinė chemija]] suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai [[DMT]], [[psilocibinas]], [[ibogainas]], [[meskalinas]] bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip [[LSD]] ir [[MDMA]]. Bandoma naudoti psichinių sutrikimų gydimui [[psichoterapija|psichoterapijoje]].<ref>{{Cite web|last=Samuel|first=Sigal|date=2020-10-09|title=The case for funding psychedelics to treat mental health|url=https://www.vox.com/future-perfect/2020/10/9/21506664/psychedelics-mental-health-depression-ptsd-psilocybin-mdma|access-date=2020-12-24|website=Vox}}</ref> |
||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
11:00, 17 sausio 2021 versija
Enteogenai (iš senovės graikų kalbos: ἔνθεος (entheos) + γενέσθαι (genesthai) – „gimdantis dievą viduje“) yra psichoaktyviosios medžiagos, naudojamos religiniuose ritualuose šamanistinėje tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti dvasinius patyrimus, taip pat buvo naudojami kaip pagalbinė gydimosi priemonė.[1][2] Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo mezolito, galbūt netgi paleolito laikų jie veikė meną, mitus ir kultūrą.[1][2] Terminas pradėtas vartoti nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio tarp antropologų ir etnobotanikų, siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo rekreaciniais tikslais.[1]
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti Somos kultą Indijoje vediniu periodu, Eleusino misterijas Senovės Graikijoje.[1] Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: drignės Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, kanapės Senovės Graikijoje, musmirės Sibire ir vietomis Šiaurės Amerikoje.[1] Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.[1] Tebevartojama ajahuaska Amazonėje, san pedro Andų kalnuose, psilocibininiai grybai bei pejotlis Centrinėje Amerikoje, ibogainas Vakarų Afrikoje.[1][3] Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: drignė, durnaropė, šunvyšnė ir svidrė; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.[2]
Vėlesniais laikais kylančios religijos, tokios kaip judaizmas, krikščionybė, islamas, pradėjo persekioti haliucinogenus religiniais tikslais naudojančius asmenis. Viduramžiais tai buvo tapatinama su raganavimu ar tiesiog su šėtono garbinimu ir už tokią praktiką bausdavo mirties bausme, degindavo ant laužo (inkvizicija).[4]
XIX a. mokslininkai nustatė kai kurių šių augalų veikliasias medžiagas, moksliškai pagrindė medicininį jų panaudojimą.[2] Organinė chemija suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai DMT, psilocibinas, ibogainas, meskalinas bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip LSD ir MDMA. Bandoma naudoti psichinių sutrikimų gydimui psichoterapijoje.[5]
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Godlaski, Theodore M (2011). „The God within“. Substance Use and Misuse. 46 (10): 1217–1222. doi:10.3109/10826084.2011.561722. PMID 21692597.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. Liaudies kultūra. 2006/4 (109). ISSN 0236–0551. PDF. VDU.
- ↑ Rätsch, Christian, The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications pub. Park Street Press 2005
- ↑ Thurston, Herbert. "Witchcraft." The Catholic Encyclopedia Vol. 15. New York: Robert Appleton Company, 1912. 12 Jul. 2015
- ↑ Samuel, Sigal (2020-10-09). „The case for funding psychedelics to treat mental health“. Vox. Nuoroda tikrinta 2020-12-24.