Enteogenai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Enteogenai''' (iš [[Senovės graikų kalba|senovės graikų kalbos]]: ἔνθεος (''entheos'') + γενέσθαι (''genesthai'') – „gimdantis dievą viduje“) yra [[psichoaktyviosios medžiagos]], naudojamos [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]] [[šamanizmas|šamanistinėje]] tradicijoje. Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo [[mezolitas|mezolito]], galbūt netgi [[paleolitas|paleolito]] laikų jie veikė [[menas|meną]], [[mitas|mitus]] ir [[kultūra|kultūrą]] |
'''Enteogenai''' (iš [[Senovės graikų kalba|senovės graikų kalbos]]: ἔνθεος (''entheos'') + γενέσθαι (''genesthai'') – „gimdantis dievą viduje“) yra [[psichoaktyviosios medžiagos]], naudojamos [[religija|religiniuose]] [[ritualas|ritualuose]] [[šamanizmas|šamanistinėje]] tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti dvasinius patyrimus, taip pat buvo naudojami kaip pagalbinė gydimosi priemonė.<ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo [[mezolitas|mezolito]], galbūt netgi [[paleolitas|paleolito]] laikų jie veikė [[menas|meną]], [[mitas|mitus]] ir [[kultūra|kultūrą]].<ref name=Godlaski2011/><ref name=Senvaitytė/> Terminas pradėtas vartoti nuo [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio]] tarp [[Antropologija|antropologų]] ir [[Etnobotanika|etnobotanikų]], siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo [[Rekreacija|rekreaciniais]] tikslais.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597}}</ref> |
||
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti [[Soma|Somos]] kultą [[Indija|Indijoje]] [[Vedų civilizacija|vediniu periodu]], [[Eleusino misterijos|Eleusino misterijas]] Senovės Graikijoje.<ref name=Godlaski2011/> Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: [[Juodoji drignė|drignės]] Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, [[Sėjamoji kanapė|kanapės]] Senovės Graikijoje, [[Paprastoji musmirė|musmirės]] [[Sibiras|Sibire]] ir vietomis Šiaurės Amerikoje.<ref name=Godlaski2011/> Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.<ref name=Godlaski2011/> Tebevartojama [[Ajahuaska|ajahuaska]] [[Amazonija|Amazonėje]], [[Kvaitulinis echinopsis|san pedro]] [[Andai|Andų kalnuose]], [[Psilocibinas|psilocibininiai]] grybai bei [[Kvaitulinis pejotlis|pejotlis]] [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[ibogainas]] Vakarų Afrikoje.<ref name=Godlaski2011/><ref>Rätsch, Christian, ''The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications'' pub. Park Street Press 2005</ref> Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: [[Juodoji drignė|drignė]], [[Paprastoji durnaropė|durnaropė]], [[Vaistinė šunvyšnė|šunvyšnė]] ir [[Nelaboji svidrė|svidrė]]; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.<ref name=Senvaitytė>Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006/4 (109) ISSN 0236–0551 [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Senvaityte_Dalia/Senvaityte_LK_2006_4.pdf PDF]. [https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/42695?mode=full VDU].</ref> |
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti [[Soma|Somos]] kultą [[Indija|Indijoje]] [[Vedų civilizacija|vediniu periodu]], [[Eleusino misterijos|Eleusino misterijas]] Senovės Graikijoje.<ref name=Godlaski2011/> Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: [[Juodoji drignė|drignės]] Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, [[Sėjamoji kanapė|kanapės]] Senovės Graikijoje, [[Paprastoji musmirė|musmirės]] [[Sibiras|Sibire]] ir vietomis Šiaurės Amerikoje.<ref name=Godlaski2011/> Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.<ref name=Godlaski2011/> Tebevartojama [[Ajahuaska|ajahuaska]] [[Amazonija|Amazonėje]], [[Kvaitulinis echinopsis|san pedro]] [[Andai|Andų kalnuose]], [[Psilocibinas|psilocibininiai]] grybai bei [[Kvaitulinis pejotlis|pejotlis]] [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[ibogainas]] Vakarų Afrikoje.<ref name=Godlaski2011/><ref>Rätsch, Christian, ''The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications'' pub. Park Street Press 2005</ref> Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: [[Juodoji drignė|drignė]], [[Paprastoji durnaropė|durnaropė]], [[Vaistinė šunvyšnė|šunvyšnė]] ir [[Nelaboji svidrė|svidrė]]; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.<ref name=Senvaitytė>Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006/4 (109) ISSN 0236–0551 [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Senvaityte_Dalia/Senvaityte_LK_2006_4.pdf PDF]. [https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/42695?mode=full VDU].</ref> |
||
02:53, 17 sausio 2021 versija
Enteogenai (iš senovės graikų kalbos: ἔνθεος (entheos) + γενέσθαι (genesthai) – „gimdantis dievą viduje“) yra psichoaktyviosios medžiagos, naudojamos religiniuose ritualuose šamanistinėje tradicijoje. Jie naudoti įvairių kultūrų maginėse apeigose siekiant sukelti dvasinius patyrimus, taip pat buvo naudojami kaip pagalbinė gydimosi priemonė.[1][2] Enteogenus naudojusių kultūrų geografija apima visus žemynus, spėjama, nuo mezolito, galbūt netgi paleolito laikų jie veikė meną, mitus ir kultūrą.[1][2] Terminas pradėtas vartoti nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio tarp antropologų ir etnobotanikų, siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo rekreaciniais tikslais.[1]
Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti Somos kultą Indijoje vediniu periodu, Eleusino misterijas Senovės Graikijoje.[1] Taip pat vartoti ir kiti enteogenai religinėse apeigose: drignės Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, kanapės Senovės Graikijoje, musmirės Sibire ir vietomis Šiaurės Amerikoje.[1] Pastaroji, spėjama, buvo ir somos sudėtyje.[1] Tebevartojama ajahuaska Amazonėje, san pedro Andų kalnuose, psilocibininiai grybai bei pejotlis Centrinėje Amerikoje, ibogainas Vakarų Afrikoje.[1][3] Lietuvoje vartotos bendrai vadintos durnažolės: drignė, durnaropė, šunvyšnė ir svidrė; įvairiuose kraštuose jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje.[2]
Organinė chemija suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai DMT, psilocibinas, ibogainas, meskalinas bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip LSD ir MDMA. Bandoma naudoti psichinių sutrikimų gydimui psichoterapijoje.[4]
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Godlaski, Theodore M (2011). „The God within“. Substance Use and Misuse. 46 (10): 1217–1222. doi:10.3109/10826084.2011.561722. PMID 21692597.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Senvaitytė, Dalia. Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje. Liaudies kultūra. 2006/4 (109) ISSN 0236–0551 PDF. VDU.
- ↑ Rätsch, Christian, The Encyclopedia of Psychoactive Plants: Ethnopharmacology and Its Applications pub. Park Street Press 2005
- ↑ Samuel, Sigal (2020-10-09). „The case for funding psychedelics to treat mental health“. Vox. Nuoroda tikrinta 2020-12-24.