Palšiai (Skuodas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Gyventojų skaičiaus duomenų šaltinio įterpimas (1902 m.). |
S Gyventojų skaičiaus duomenų šaltinio įterpimas (2001 m., Klaipėdos apskritis). |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
|1979|47 |
|1979|47 |
||
|1989|25 |
|1989|25 |
||
|2001|24|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |
|||
|2001|24 |
|||
|2011|7 |
|2011|7 |
||
}} |
}} |
||
00:54, 17 sausio 2021 versija
| Palšiai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
  Palšiai |
||||||
| 56°06′50″š. pl. 21°31′19″r. ilg. / 56.114°š. pl. 21.522°r. ilg. | ||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||
| Savivaldybė |  Skuodo rajono savivaldybė
| |||||
| Seniūnija | Mosėdžio seniūnija | |||||
| Gyventojų | 7 | |||||
| ||||||
Palšiai – kaimas pietvakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 5 km nuo Mosėdžio.
Etimologija
Vietorvardis kilo iš asmenvardžio Palšys daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Palsie, Palście, Palsze, vok. Paltscha, rus. Пальча, Пальшяй, liet. Palšiai, žem. Palšē.
Istorija
Pirmąkart paminėtas 1750 m.[1] Priklausė Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui.
1750, 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo 3 dūmai,[2] 1923 m. – 15 ūkių.[3]
Nuo 1630 m. dvasiniais gyventojų reikalais rūpinasi Salantų parapijos kunigai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1950 m. | Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Juodupėnų apylinkė, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas |
| 1995–2009 m. | Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | seniūnaitija, Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 24 | 23 | 23 | 88 | 107 | 87 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[5] | 2011 m.sur. | - | ||
| 76 | 47 | 25 | 24 | 7 | - | ||
| |||||||
Kultūros paveldas
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir Dievo Motinos paveikslu (B. Vaškienės sodyboje; pastatyta XIX a. pab.; atnaujinta XX a. pr.]]).[6]
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (A. ir J. Laukių sodyboje; pastatyta XX a. I p.).
- Monumentalūs kryžiai (Gedrimų ir Meškių žemėje; XX a. pab.).
Literatūra
- Jadvyga Laureckienė, Danutė Mukienė. Kultūros paveldo objektai Mosėdžio seniūnijoje. - Žemaičių žemė. - 2005. - Nr. 2
Šaltiniai
- ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. - Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 152 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 117
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1993. - P. 301