Vėjo energetika Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Vėjo energetika Lietuvoje''' pradėjo vystytis [[2004]] m. Instaliuota galia vėjo jėgainėse [[2018]] m. siekė 439 MW ir pagamino 9 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos ([[ES]] vidurkis – 14 %).<ref>[https://windeurope.org/wp-content/uploads/files/about-wind/statistics/WindEurope-Annual-Statistics-2018.pdf Wind energy in Europe in 2018], Wind Europe, 2019</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] veikia [[Danija|Danijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] pagamintos vėjo jėgainės. |
'''Vėjo energetika Lietuvoje''' pradėjo vystytis [[2004]] m. Instaliuota galia vėjo jėgainėse [[2018]] m. siekė 439 MW ir pagamino 9 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos ([[ES]] vidurkis – 14 %).<ref>[https://windeurope.org/wp-content/uploads/files/about-wind/statistics/WindEurope-Annual-Statistics-2018.pdf Wind energy in Europe in 2018], Wind Europe, 2019</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] veikia [[Danija|Danijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] pagamintos vėjo jėgainės. |
||
== Istorija == |
|||
Vėjo elektrinių konstravimo darbais [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo susidomėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo – konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, [[KTU|Kauno technologijos universitetas]] bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas [[Palanga|Palangos]] kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo [[Astrachanė]]s (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti. |
Vėjo elektrinių konstravimo darbais [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo susidomėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo – konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, [[KTU|Kauno technologijos universitetas]] bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas [[Palanga|Palangos]] kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo [[Astrachanė]]s (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti. |
||
22:19, 16 sausio 2021 versija
Vėjo energetika Lietuvoje pradėjo vystytis 2004 m. Instaliuota galia vėjo jėgainėse 2018 m. siekė 439 MW ir pagamino 9 % visos šalyje suvartojamos elektros energijos (ES vidurkis – 14 %).[1] Lietuvoje veikia Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.
Istorija
Vėjo elektrinių konstravimo darbais Lietuvoje buvo susidomėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo – konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, Kauno technologijos universitetas bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas Palangos kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo Astrachanės (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti.
Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją 1993 m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai.
2003–2004
2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia. 2004 m. kovo 9 d. Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kW vėjo elektrinė „E-40“, kurios atsiradimui pagrindą padėjo Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bendradarbiavimas.
Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo:
- Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams.
- Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus.
- Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę.
- Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis.
- Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.
Visos šios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantų parodomąją vėjo elektrinę. Ši elektrinė be žymių sutrikimų išdirbo 20 500 val. ir pagamino 4,1 mln. kWh elektros energijos. Vidmantų vėjo elektrinės darbą stebėjo ir analizavo įvairios organizacijos. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido padaryti neginčijamą išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai. Ši išvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekėjams, bankams kreditoriams, investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams.
Jau pirmieji Vydmantų VE darbo rezultatai ir analizių išvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vėjo elektrinių parko statybos pagrindimui, finansavimui, projektavimui bei statybai.
2006
2006 m. spalio 11 d. į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpą Palanga–Šventoji buvo įjungta pirmoji iš 15 UAB „Vėjų spektras“ parko „E-70“ tipo vėjo elektrinių.[2]
2012
2012 m. birželio 6 d. buvo oficialiai atidarytas toliausiai nuo jūros kranto nutolęs vėjo jėgainių parkas Šilalėje. 13,8 MWh galingumo parkas nuo Baltijos jūros kranto yra nutolęs 60 km. Projektas kainavo 75 mln. litų.[3]
Progresas
| Metai | 1998–2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įsteigta (MW) | 0 | 6 | 0 | 42 | 3 | 3 | 37 | 72 | 16 |
| Metinė gamyba (MW) | 0 | 6 | 6 | 48 | 51 | 54 | 91 | 163 | 179 |
Išnašos
- ↑ Wind energy in Europe in 2018, Wind Europe, 2019
- ↑ Vladimiras Trutnevis. Vėjo energetika Lietuvoje. 2006 m. konferencijos pranešimas.
- ↑ „Atidarytas dar vienas nuo pajūrio nutolęs vėjo jėgainių parkas“ (Lietuvių k.). delfi.lt. 2012-06-06. Nuoroda tikrinta 2012-06-06.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Wind in power - 2009 European statistics“ (pdf) (Anglų k.). ewea.org. 2010-02. Nuoroda tikrinta 2012-06-06.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Wind in power - 2010 European statistics“ (pdf) (Anglų k.). ewea.org. 2011-02. Nuoroda tikrinta 2012-06-06.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Wind in power - 2011 European statistics“ (pdf) (Anglų k.). ewea.org. 2012-02. Nuoroda tikrinta 2012-06-06.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Wind in power in Europe 1998-2009“ (XLS) (Anglų k.). ewea.org. 2009-02. Nuoroda tikrinta 2012-06-06.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
