Seda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Seda)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Gyventojų skaičiaus duomenų šaltinio įterpimas (2001 m., Telšių apskritis).
Eilutė 56: Eilutė 56:
|1979|1679
|1979|1679
|1989|1500
|1989|1500
|2001|1309
|2001|1309|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref>
|2011|1138
|2011|1138
|2012|1095
|2012|1095

20:32, 16 sausio 2021 versija

Seda
            
Seda
Seda
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Seda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Gyventojų (2020) 900
Plotas 4 km²
Tankumas (2020) 225 žm./km²
Altitudė 129 m
Pašto kodas LT-89051
Vikiteka Seda
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Sedà
Kilmininkas: Sedõs
Naudininkas: Sẽdai
Galininkas: Sẽdą
Įnagininkas: Sedà
Vietininkas: Sedojè

Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių.[reikalingas šaltinis] Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių  164  MažeikiaiPlungėTauragė ,  207  SedaŽidikai ,  161  TelšiaiSeda .

Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė.

Architektūra

Stačiakampio plano miestas. Trijų pagrindinių gatvių susikirtime įrengta stačiakampė aikštė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.

Istorija

Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto paminklas. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises. Nuo 1950 m. iki 1959 m. Seda buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Sedos valsčiaus centras ?
1915–1919 m. Sedos apskrities centras
1919–1950 m. Mažeikių apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Sedos rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Sedos apylinkės centras Mažeikių rajonas
nuo 1995 m. Sedos seniūnijos centras Mažeikių rajono savivaldybė Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula). XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2017 m.
1868 m.*[2] 1901 m.*[1] 1923 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[3] 1979 m.sur. 1989 m.sur.
1 815 2 062 1 851 1 821 1 800 1 679 1 500
2001 m.sur.[4] 2011 m.sur. 2012 m. 2015 m. 2017 m. - -
1 309 1 138 1 095 1 039 976 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 138 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 1 309 žmonės:[6]

  • Lietuviai - 99,08% (1297);
  • Kiti - 0,92% (12).

Žymūs žmonės

Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė Karolina Praniauskaitė (1828–1859).

Sportas

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Сяды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 411 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 866 psl.
  3. Seda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 641
  4. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuotraukos

Nuorodos