Plungės akmuo su Karvės pėda: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas |
+šalt., papild. |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
== Apibūdinimas == |
== Apibūdinimas == |
||
{{Šaltiniai|nuo=2018 m. kovo|neturi_nuo=2017 m. gruodžio}} |
|||
Mitologinį Plungės akmenį apibūdino istorikas [[Vykintas Vaitkevičius]]. Šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti |
Mitologinį Plungės akmenį apibūdino istorikas [[Vykintas Vaitkevičius]]. Šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti |
||
| Eilutė 29: | Eilutė 28: | ||
Vietos gyventojai apie šį akmenį mena, jog prie jo vaidendavosi, žybsėjo mėlynos liepsnelės, juo buvo gąsdinami vaikai. Pėdą akmenyje įmynė atėjęs velnias. |
Vietos gyventojai apie šį akmenį mena, jog prie jo vaidendavosi, žybsėjo mėlynos liepsnelės, juo buvo gąsdinami vaikai. Pėdą akmenyje įmynė atėjęs velnias. |
||
== Akmens išniekinimas == |
|||
[[2018]] m. kovo mėn. duomenimis, „Karvės pėdos“ įdubimas buvo užcementuotas su dviem akmenėliais. |
|||
[[2018]] m. kovo mėn. duomenimis, „Karvės pėdos“ įdubimas buvo užcementuotas su dviem akmenėliais. Įspaudo akmenyje pasigedo ir Plungės klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, 2018 m. pradėjęs tarnystę [[Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo parapijoje]] ir susipažinęs su čia esančiais sakraliniais objektais. Pasak dvasininko, sklandė istorija, kad kažkoks žmogelis, atėjęs prie lurdo, meldėsi Mergelei Marijai, prašydamas jos malonės. Nesulaukęs malonės, pamanė, kad dėl to kaltas blogas ženklas akmenyje – „velnio kanopa“. Norėdamas pašalinti, jo supratimu, tą blogio ženklą, trukdantį kalbėtis su Marija, jis ir užpildė pėdą primenančią duobutę cementu, o į ją įspaudė akmenukų.<ref name="akmuo">[https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/uzcementavo-i-plunges-lurda-imury-ta-mi-to-lo-gi-ni-ak-me-ni-nes-trukde-melstis-1781464/ Užcementavo į Plungės lurdą įmūrytą mitologinį akmeni, nes... trukdė melstis]. ''ve.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200309135340/https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/uzcementavo-i-plunges-lurda-imury-ta-mi-to-lo-gi-ni-ak-me-ni-nes-trukde-melstis-1781464/}}</ref> |
|||
[[2019]] m. vietos kraštotyrininkai apie incidentą pranešė rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui.<ref name="akmuo"/><ref>[https://www.delfi.lt/miestai/telsiai/plungeje-isniekintas-archeologijos-paminklas-itaria-religinius-motyvus.d?id=83731465 Plungėje išniekintas archeologijos paminklas: įtaria religinius motyvus] ''delfi.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201122004107/https://www.delfi.lt/miestai/telsiai/plungeje-isniekintas-archeologijos-paminklas-itaria-religinius-motyvus.d?id=83731465}}</ref> |
|||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
10:12, 14 sausio 2021 versija
| Plungės akmuo su Karvės pėda | |||
|---|---|---|---|
  Plungės akmuo su Karvės pėda |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajono savivaldybė | ||
| Registro Nr. | 6640 | ||
Plungės akmuo su „Karvės pėda“ – mitologinis akmuo, esantis Plungės mieste, Birutės gatvėje, 200 m į pietvakarius nuo senųjų kapinių. Akmuo aptinkamas neįprastoje vietoje, nes jis įmūrytas sakralinio statinio – Plungės Lurdo akmeninėje sienoje, iš kairės. Lurdo grota sudėta iš lauko riedulių, kurie buvo surinkti gretimos apylinkės laukuose 1908 m.[1] Grublėtas, apsamanojęs akmuo turi gyvulių pėdą primenantį įdubimą – „Karvės pėdą“.[2] Tai archeologijos paminklas, nuo 2000 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 6640).[3]
Apibūdinimas
Mitologinį Plungės akmenį apibūdino istorikas Vykintas Vaitkevičius. Šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti apie 6 cm gylio skeltanagio gyvulio pėda, o tarp „perskeltų“ jos dalių – graži 3 mm pločio pertvarėlė.
Vietos gyventojai apie šį akmenį mena, jog prie jo vaidendavosi, žybsėjo mėlynos liepsnelės, juo buvo gąsdinami vaikai. Pėdą akmenyje įmynė atėjęs velnias.
Akmens išniekinimas
2018 m. kovo mėn. duomenimis, „Karvės pėdos“ įdubimas buvo užcementuotas su dviem akmenėliais. Įspaudo akmenyje pasigedo ir Plungės klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, 2018 m. pradėjęs tarnystę Šv. Jono Krikštytojo parapijoje ir susipažinęs su čia esančiais sakraliniais objektais. Pasak dvasininko, sklandė istorija, kad kažkoks žmogelis, atėjęs prie lurdo, meldėsi Mergelei Marijai, prašydamas jos malonės. Nesulaukęs malonės, pamanė, kad dėl to kaltas blogas ženklas akmenyje – „velnio kanopa“. Norėdamas pašalinti, jo supratimu, tą blogio ženklą, trukdantį kalbėtis su Marija, jis ir užpildė pėdą primenančią duobutę cementu, o į ją įspaudė akmenukų.[4]
2019 m. vietos kraštotyrininkai apie incidentą pranešė rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui.[4][5]
Literatūra
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998. – 743 p. ISBN 9986-23-037-3
Šaltiniai
- ↑ Veronika Lileikienė. Plungės Lurdas
- ↑ Akmens su „Karvės pėda“ nuotrauka
- ↑ „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.
- ↑ 4,0 4,1 Užcementavo į Plungės lurdą įmūrytą mitologinį akmeni, nes... trukdė melstis. ve.lt Archyvuota kopija 2020-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Plungėje išniekintas archeologijos paminklas: įtaria religinius motyvus delfi.lt Archyvuota kopija 2020-11-22 iš Wayback Machine projekto.