Akmenuotoji Tunguska: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17: Eilutė 17:
Didžiausi intakai: [[Tėtėrė]], [[Čunia]] (dešinieji), [[Velmo]] (kairysis).
Didžiausi intakai: [[Tėtėrė]], [[Čunia]] (dešinieji), [[Velmo]] (kairysis).


Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo [[Vanavara|Vanavaros]] (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo [[Baikitas|Baikito]] (571 km).
Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo [[Vanavara|Vanavaros]] (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo [[Baikitas|Baikito]] (571&nbsp;km).<ref>{{GEC}}</ref>


[[1908]] m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko [[Tunguskos meteoritas|Tunguskos incidentas]].
[[1908]] m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko [[Tunguskos meteoritas|Tunguskos incidentas]].

== Šaltiniai ==
{{išn}}


[[Kategorija:Rusijos upės]]
[[Kategorija:Rusijos upės]]

18:31, 9 sausio 2021 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Akmenuotoji Tunguska
Jenisiejaus ir Akm. Tunguskos santaka
Jenisiejaus ir Akm. Tunguskos santaka
Ilgis 1865 km
Baseino plotas 240 000 km²
Vidutinis debitas 1750 m³/s
Ištakos Angaros kalvagūbris
Žiotys Jenisiejus
Šalys Rusijos vėliava Rusija

Akmenuotoji Tunguska (rus. Подкаменная Тунгуска), Vidurinė Tunguska (Средняя Тунгуска), Čulakanas (Чулакан) – upė Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašte (Evenkijoje); Jenisejaus dešinysis intakas. Prasideda Angaros kalvagūbryje. Teka šiaurės vakarų ir vakarų kryptimi per Vidurinio Sibiro plokščiakalnį. Aukštupyje, kur vadinama Katanga, teka plačiu ir giliu slėniu. Nuo santakos su Tėtėre slėnis susiaurėja, vagoje atsiranda daug slenksčių. Likus 250 km iki žiočių Akmenuotosios Tunguskos slėnis išplatėja iki 20–23 km, vaga pradeda vingiuoti, skaidosi į daug protakų.

Didžiausi intakai: Tėtėrė, Čunia (dešinieji), Velmo (kairysis).

Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo Vanavaros (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo Baikito (571 km).[1]

1908 m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko Tunguskos incidentas.

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.