Akmenuotoji Tunguska: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
Didžiausi intakai: [[Tėtėrė]], [[Čunia]] (dešinieji), [[Velmo]] (kairysis). |
Didžiausi intakai: [[Tėtėrė]], [[Čunia]] (dešinieji), [[Velmo]] (kairysis). |
||
Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo [[Vanavara|Vanavaros]] (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo [[Baikitas|Baikito]] (571 km). |
Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo [[Vanavara|Vanavaros]] (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo [[Baikitas|Baikito]] (571 km).<ref>{{GEC}}</ref> |
||
[[1908]] m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko [[Tunguskos meteoritas|Tunguskos incidentas]]. |
[[1908]] m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko [[Tunguskos meteoritas|Tunguskos incidentas]]. |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
[[Kategorija:Rusijos upės]] |
[[Kategorija:Rusijos upės]] |
18:31, 9 sausio 2021 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akmenuotoji Tunguska | |
---|---|
Jenisiejaus ir Akm. Tunguskos santaka
| |
Ilgis | 1865 km |
Baseino plotas | 240 000 km² |
Vidutinis debitas | 1750 m³/s |
Ištakos | Angaros kalvagūbris |
Žiotys | Jenisiejus |
Šalys | Rusija |
Akmenuotoji Tunguska (rus. Подкаменная Тунгуска), Vidurinė Tunguska (Средняя Тунгуска), Čulakanas (Чулакан) – upė Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašte (Evenkijoje); Jenisejaus dešinysis intakas. Prasideda Angaros kalvagūbryje. Teka šiaurės vakarų ir vakarų kryptimi per Vidurinio Sibiro plokščiakalnį. Aukštupyje, kur vadinama Katanga, teka plačiu ir giliu slėniu. Nuo santakos su Tėtėre slėnis susiaurėja, vagoje atsiranda daug slenksčių. Likus 250 km iki žiočių Akmenuotosios Tunguskos slėnis išplatėja iki 20–23 km, vaga pradeda vingiuoti, skaidosi į daug protakų.
Didžiausi intakai: Tėtėrė, Čunia (dešinieji), Velmo (kairysis).
Upė užšąla nuo spalio pabaigos iki gegužės vidurio. Pavasario potvynis prasideda nuo gegužės pradžios aukštupyje iki liepos pradžios žemupyje. Upė laivuojama mažais laivais nuo Vanavaros (1146 km nuo žiočių), dideliais – nuo Baikito (571 km).[1]
1908 m. Aukštutinės Tunguskos baseine įvyko Tunguskos incidentas.
Šaltiniai
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.