Vegeriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:50, 3 sausio 2021 versija

Šis straipsnis apie kaimą Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje. Apie kaimą Papilės seniūnijoje skaitykite straipsnyje Vegeriai (Papilė).

Vegeriai

56°23′49″š. pl. 22°56′31″r. ilg. / 56.397°š. pl. 22.942°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Akmenės rajono savivaldybė

Seniūnija

Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija

Gyventojų

63

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Vegẽriai
Kilmininkas:	Vegẽrių
Naudininkas:	Vegẽriams
Galininkas:	Vegeriùs
Įnagininkas:	Vegẽriais
Vietininkas:	Vegẽriuose

Vegeriai – kaimas Akmenės rajono šiaurėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Akmenės, šalia sienos su Latvija, prie kelio 1001 Naujoji Akmenė–Vegeriai–Vytiniai . Šv. Jurgio parapija (nuo 2003 m. neturi patalpų pamaldoms). Yra biblioteka (nuo 1937 m.). Netoliese yra Latvijos siena. Klinties telkinys. Į pietryčius, link Vėlaičių, Gėpaičių miške stūkso Luokavos kalnas (piliakalnis).

Istorija

Archeologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės VI-XIII a. buvo apgyvendintos žiemgalių. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 m. buvo 15 kiemų, 1745 m. jau minimas kaip miestelis, 1766 m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1905 m. aktyviai reiškėsi prieš Rusijos valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 m. pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis komitetas“. 1919–1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė Vilniui vaduoti sąjunga, šauliai ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

II pasaulinio karo pradžioje buvo nužudyta apie 30 sovietinės okupacinės valdžios pareigūnų ir rėmėjų, žydai išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. 1944 m., hitlerinės kariuomenės ir raudonosios armijos fronto linijai 2 mėnesiams nusistovėjus ties Vegeriais, miestelis kautynių ugnies beveik visai sunaikintas. 1944 m. liepos 17 d. kautynėse su vokiečių tankais pasižymėjo sovietiniai artileristai, žuvusiam jų vadui G. Pečkovskiui už tai 1945 m. buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas, žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 m. ir pokario metais ištrėmė 16 asmenų, tremtyje mirė J. Daktaraitytė, A. Daugėla, V. Šešnickas.

Po karo valsčius atkurtas, jo centras 1947 m. perkeltas į Klykolius, o Vegerių kaimo apylinkėse įkurti J. Janonio ir „Paryžiaus komunos“ kolūkiai, 1950 m. sujungti į Vegerių kolūkį, kuris savo ruožtu 1954 m. prijungtas prie Vėlaičių kolūkio, 1958 m. vėl atkurtas, o 1966 m. vėl sujungtas su buv. Vėlaičių kolūkiu. Nuo 1975 m. buvo pagalbinė I. Černiachovskio kolūkio gyvenvietė. 1950–1963 m. buvo apylinkės centras. Veikė vaistinė (1910–1978 m.), pradinė mokykla (1910–1979 m.), nuo 1937 m. yra biblioteka.

1990 m. buvo atkurtas iki II pasaulinio karo veikęs pasienio kontrolės postas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
~1600 m.	Mažųjų Dirvėnų valsčius	?
XIX a.	?	Šiaulių apskritis
1920–1947 m.	Vegerių valsčiaus centras	Mažeikių apskritis
1950–1959 m.	Vegerių apylinkės centras	Žagarės rajonas
1959–1962 m.		Akmenės rajonas
1962–1963 m.		Mažeikių rajonas
1963–1965 m.	Vegerių apylinkė	Mažeikių rajonas
1965–1977 m.	Vegerių apylinkė	Akmenės rajonas
1977–1995 m.	Naujosios Akmenės apylinkė	Akmenės rajonas
1995–	Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija	Akmenės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2016 m.

1833 m.

1886 m.

1897 m.^sur.

1902 m.^[1]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[2]

1979 m.^sur.

208

355

617

547

472

261

179

168

1983 m.^[3]

1987 m.^[4]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2016 m.

-

126

112

90

86

63

48

-

Žymūs žmonės

V. Vasiljevas (g. 1935 m.), geologas,
V. Ribakovas (g. 1934 m.), filosofas.

Šaltiniai

↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Vegeriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 700 psl.
↑ Vegeriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 121 psl.
↑ Vegeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 472

Nuorodos

Vegeriai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 418 psl.
Istorija

[1] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[MLTE-2] Vegeriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 700 psl.

[LTE-3] Vegeriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 121 psl.

[TLE-4] Vegeriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 472

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 == Istorija ==
-Archeologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės [[XI amžius|V]]-[[XIII amžius|XIII]] a. buvo apgyvendintos [[žiemgaliai|žiemgalių]]. Anksčiausias Vegerių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1588 m. vasario 1 d. dokumentas, įrašas surašytas Lietuvos Metrikoje.[[1602]] m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. [[1738]] m. buvo 15 kiemų, [[1745]] m. jau minimas kaip miestelis, [[1766]] m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijų]] ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1905 m. aktyviai reiškėsi prieš Rusijos valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 m. pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis komitetas“. 1919–1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė [[Vilniui vaduoti sąjunga]], [[šauliai]] ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
+Archeologų teigimu, dabartinės Vėgerių apylinkės [[XI amžius|VI]]-[[XIII amžius|XIII]] a. buvo apgyvendintos [[žiemgaliai|žiemgalių]]. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, [[1602]] m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. [[1738]] m. buvo 15 kiemų, [[1745]] m. jau minimas kaip miestelis, [[1766]] m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijų]] ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1905 m. aktyviai reiškėsi prieš Rusijos valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės. 1918 m. pab. buvo trumpam įkurtas nieko nespėjęs nuveikti „revoliucinis komitetas“. 1919–1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai. 1923 gyventojų surašymo metu užfiksuoti 3 Vegerių kaimai, miestelis ir bažnytkaimis, visuose buvo 149 ūkiai su 784 gyv. Aktyviai veikė [[Vilniui vaduoti sąjunga]], [[šauliai]] ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
 II pasaulinio karo pradžioje buvo nužudyta apie 30 sovietinės okupacinės valdžios pareigūnų ir rėmėjų, žydai išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. 1944 m., hitlerinės kariuomenės ir raudonosios armijos fronto linijai 2 mėnesiams nusistovėjus ties Vegeriais, miestelis kautynių ugnies beveik visai sunaikintas. 1944 m. liepos 17 d. kautynėse su vokiečių tankais pasižymėjo sovietiniai artileristai, žuvusiam jų vadui G. Pečkovskiui už tai 1945 m. buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas, žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Sovietinė okupacinė valdžia 1941 m. ir pokario metais ištrėmė 16 asmenų, tremtyje mirė J. Daktaraitytė, A. Daugėla, V. Šešnickas.