Asasinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:36, 2 sausio 2021 versija

Asasinai (iš arab. أساسيون = asāsīyūn „fundamentalistai“; seniau Vakaruose paplitusi versija arab. حشّاشين = hašišiyyūn „hašišo rūkytojai“^[1] yra klaidinga^[2]), nizaritai – karinga šiitų izmailitų sekta, gyvavusi VIII-XIV a. Svarbesnį statusą įgavo 1090 metais, kai Hasano I-Sabacho (kai kur minimas kaip Kalnų Senis), jo užgrobtoje Persijos Alamuto tvirtovėje atvertė į savo sektą jos karinę įgulą. Turėjo sudėtingą valdymo struktūrą, paremtą devynių lygmenų iniciacija. Atverčiant žmones į sektą, buvo naudojamos gana efektyvios smegenų plovimo metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis maldomis ir narkotikais. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas (geriausias maistas, vergės etc.), dideles dozes hašišo ir opiumo ir įtikindama, kad tai – rojus. Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti vardan švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Skirtingai, nei daugelis kitų islamo sektų, asasinai numatė atvejus, kai (šeštojo ar aukštesnio lygmens tikintiesiems) galima nesilaikyti Šariato įstatymų, pvz., siekiant apgauti priešą, žudikams buvo leidžiama ištvirkauti, vartoti alkoholį, nesimelsti.

Asasinų sekta, grasindama aplinkinių valstybių valdovams, daugiau nei šimtmetį valdė didelę dalį Persijos (šiuolaikinio Irano). Sekta buvo sunaikinta po mongolų įsiveržimo į Centrinę Aziją 1256 m. bei mameliukų įsiveržimo į Siriją ir Libaną 1272 m. Nuo sektos pavadinimo kilo kai kurių kalbų žodžiai, reiškiantys žudiką (anglų, prancūzų).

Asasinai susikūrė tarp izmailitų, valdė ir nemažai šiitų kraštų. Todėl galimas dalykas, kad jų ideologija šioms islamo pakraipoms padarė įtaką.

Šaltiniai

↑ Asasinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
↑ Šablonas:Url=https://journals.openedition.org/mots/5023

Nuorodos

[1] Asasinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[2] Šablonas:Url=https://journals.openedition.org/mots/5023

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[File:Masyaf - Gesamtansicht.jpg|thumb|[[Sirai|Sirų]] izmailitų [[Masjafas|Masijafo]] pilis šiais laikais.]]
-'''Asasinai''' (iš {{ar|أساسيون|asāsīyūn}} „fundamentalistai“; seniau Vakaruose paplitusi versija {{ar|حشّاشين|hašišiyyūn}} „hašišo rūkytojai“<ref>{{VLE|II}}</ref> yra klaidinga<ref>{{Une étymologie émotionnelle : assassins|url=https://journals.openedition.org/mots/5023}}</ref>), '''nizaritai''' – karinga šiitų [[izmailitai|izmailitų]] sekta, gyvavusi [[VIII amžius|VIII]]-[[XIV amžius|XIV]] a. Svarbesnį statusą įgavo 1090 metais, kai [[Hasanas I-Sabachas|Hasano I-Sabacho]] (kai kur minimas kaip ''Kalnų Senis''), jo užgrobtoje Persijos [[Alamutas|Alamuto tvirtovėje]] atvertė į savo [[sekta|sektą]] jos karinę [[Įgula (fortifikacija)|įgulą]]. Turėjo sudėtingą valdymo struktūrą, paremtą devynių lygmenų [[iniciacija]]. Atverčiant žmones į sektą, buvo naudojamos gana efektyvios [[Smegenų plovimas|smegenų plovimo]] metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis [[malda|maldomis]] ir [[narkotikai]]s. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas (geriausias maistas, vergės etc.), dideles dozes [[hašišas|hašišo]] ir [[opiumas|opiumo]] ir įtikindama, kad tai – [[rojus]]. Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti vardan švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Skirtingai, nei daugelis kitų islamo sektų, ''asasinai'' numatė atvejus, kai (šeštojo ar aukštesnio lygmens tikintiesiems) galima nesilaikyti [[Šariatas|Šariato]] įstatymų, pvz., siekiant apgauti priešą, žudikams buvo leidžiama ištvirkauti, vartoti alkoholį, nesimelsti.
+'''Asasinai''' (iš {{ar|أساسيون|asāsīyūn}} „fundamentalistai“; seniau Vakaruose paplitusi versija {{ar|حشّاشين|hašišiyyūn}} „hašišo rūkytojai“<ref>{{VLE|II}}</ref> yra klaidinga<ref>{{url=https://journals.openedition.org/mots/5023|Une étymologie émotionnelle : assassins}}</ref>), '''nizaritai''' – karinga šiitų [[izmailitai|izmailitų]] sekta, gyvavusi [[VIII amžius|VIII]]-[[XIV amžius|XIV]] a. Svarbesnį statusą įgavo 1090 metais, kai [[Hasanas I-Sabachas|Hasano I-Sabacho]] (kai kur minimas kaip ''Kalnų Senis''), jo užgrobtoje Persijos [[Alamutas|Alamuto tvirtovėje]] atvertė į savo [[sekta|sektą]] jos karinę [[Įgula (fortifikacija)|įgulą]]. Turėjo sudėtingą valdymo struktūrą, paremtą devynių lygmenų [[iniciacija]]. Atverčiant žmones į sektą, buvo naudojamos gana efektyvios [[Smegenų plovimas|smegenų plovimo]] metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis [[malda|maldomis]] ir [[narkotikai]]s. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas (geriausias maistas, vergės etc.), dideles dozes [[hašišas|hašišo]] ir [[opiumas|opiumo]] ir įtikindama, kad tai – [[rojus]]. Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti vardan švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Skirtingai, nei daugelis kitų islamo sektų, ''asasinai'' numatė atvejus, kai (šeštojo ar aukštesnio lygmens tikintiesiems) galima nesilaikyti [[Šariatas|Šariato]] įstatymų, pvz., siekiant apgauti priešą, žudikams buvo leidžiama ištvirkauti, vartoti alkoholį, nesimelsti.
 ''Asasinų'' sekta, grasindama aplinkinių valstybių valdovams, daugiau nei šimtmetį valdė didelę dalį [[Persija|Persijos]] (šiuolaikinio [[Iranas|Irano]]). Sekta buvo sunaikinta po [[Mongolai|mongolų]] įsiveržimo į [[Centrinė Azija|Centrinę Aziją]] 1256 m. bei [[Mameliukai|mameliukų]] įsiveržimo į [[Sirija|Siriją]] ir [[Libanas|Libaną]] 1272 m. Nuo sektos pavadinimo kilo kai kurių kalbų žodžiai, reiškiantys žudiką ([[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]]).